Šį kartą parko darbuotojai specialiai jam iškėlė dirbtinį lizdą ir neprašovė – gandras ir pats įsikūrė jame, ir dar atsiviliojo gandrienę. O netrukus, maždaug po kelių savaičių, sparnuočių šeima susilauks ir palikuonių. Parko gamtininkai slapta filmavo šių paukščių kasdienybę.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Neries regioniniame parke, atokiau nuo pašalinių akių, dienas leidžia itin paslaptingas Lietuvos paukštis – juodasis gandras. Ne vienas, o su netrukus pagausėsiančia šeimyna. Paslaptingu tituluojamas, mat, skirtingai, nei baltasis gandras, savo gandralizdį jis itin uoliai slepia nuo pašalinių akių.
Tad parko gamtininkai kartu su Lietuvos ornitologų draugija įkūrė vaizdo stebėjimo kamerą, kad galima būtų stebėti, kas vyksta lizde. Tokių lizdų parke – du. Bent tiek vietų žino darbuotojai. Vienas lizdų, kur ir filmuojami gandrai – dirbtinai įrengtas. Dar balandžio pradžioje parko darbuotojams teko ten paplušėti, kad įrengtų juodiesiems gandrams namus.
„To lizdo tokia priešistorė sudėtinga. Pernai metais toje vietoje gandrai sudėjo kiaušinius, perėjo jauniklius. Ir vienos vasaros audros metu, tas visas lizdas iškrito, jaunikliai, labai gaila, bet žuvo“, – kalbėjo Neries regioninio parko atstovas Saulius Pupininkas.
Po to ir kilo iniciatyva padaryti dirbtinį lizdą. O įrengus beliko tik laukti. Gandras pasirodė. Tiesa, pirmu bandymu, trumpam.
„O po to grįžo, pradėjo leisti laiko vis ilgiau tame lizde. Pradėjo iš to lizdo… Buvo įdėtos ten tokios samanos, daryti tarsi apskritimą. Panašų į lizdą, pradėjo leisti savo šaižų balsą. Atsisukęs į mišką, tarsi kažką kviestų pas save“, – pasakojo S. Pupininkas.
Ir prisišaukė gandrienę į sutvarkytą lizdą. Prisišaukęs ją, ilgasnapis netruko ir kiaušinius skaičiuoti. Iš pradžių patelė sudėjo vieną, du, tris ir, veikiausiai, paukščių šeima turėtų išsiperėti keturis jauniklius.
Ornitologai sako, kad juodųjų gandrų katastrofiškai mažėja. 2014-aisiais buvo suskaičiuota 700 porų, šiandien šis skaičius siekia vos 500. Gali būt, kad anksčiau skaičiavo specialistai prasčiau, mat juodasis gandras mėgsta apsidrausti ir vienu metu tvarko ne vieną, o kelis gandralizdžius.
„Ir dėl maisto stokos riboja. Nes jis maitinasi, skirtingai nuo baltojo gandro, ne pievose, o vandens telkiniuose. Žuvytėmis, jos sudaro didžiąją raciono dalį. Kiti vandens bestuburiai“, – aiškino Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis.
O seklių drėgnų vietų su geru nusileidimu gandrui – nėra daug. Populiaciją mažina ir kitos bėdos.
„Ir, žinoma, miško kirtimai. Reikia didelių medžių taip pat. Jeigu medis per silpnas, jis nulūžta, žūva jaunikliai“, – sakė L. Raudonikis.
Pamatyti tokius gandrus miške beveik neįmanoma. Nebent jie atskrenda, kaip sako ornitologai, prie vandens telkinių pasimaitinti. Tuomet paukštis žmogaus nesibijo. Miške juodieji gandrai apsigyvena beveik nelankomose vietose. Taip, kad galėtų apsisaugoti ne tik nuo žmogaus, bet ir nuo plėšrūnų paukščių, dažnai norinčių ne tik išnaikinti jauniklius, bet ir užimti gandralizdį.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
