Audringi orai neaplenkė ir Lietuvos – Panevėžio bei Pakruojo apylinkėse pabiro kruša, virto medžiai, o Raseinių rajone gyventojai užfiksavo besiformuojantį viesulą.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Pirmadienį praūžusios smarkios liūties padariniai Vakarų Latvijos, Dursupės dvaro malūno užtvankos Talsų savivaldybėje: medžiai, augalai ir jų šaknys tiesiog plaukte plaukė ežeru.
Prie dvaro susitelkusios plaukiojančios salos užkimšo šliuzus. Vandens spaudimo neatlaikiusi užtvanka griuvo, o ežeras ėmė veržtis. Iš pradžių apsėmė žvyrkelius, tačiau netrukus vanduo sparčiai kilo ir užliejo vis naujas teritorijas.
„Labai blogai. Panašiai buvo nutikę ir anksčiau, bet tokio masto žalos dar neteko matyti. Kelias dar nebuvo taip smarkiai suniokotas. Tai mūsų kasdienis kelionių maršrutas. Ir ūkininkai kasdien pro čia važiuoja į laukus, o kiti – į miškus“, – pasakojo vietinis gyventojas Zigmunds.
Pirmadienį Talsų ir Ventspilio apylinkėse iškrito apie 50–70 milimetrų kritulių. Toks kiekis prilygsta vidutinei visos liepos kritulių normai.
„Liūdna, labai liūdna. Ten toliau yra dvaras, viskas užlieta. Salos vis plaukė ir plaukė, tarsi per mėsmalę, o paskui viskas dingo...“ – minėjo vietinė gyventoja Evija.
Suniokotas ir kelias šalia užtvankos
Pratrūkusi vandens srovė ten smogė tokia jėga, kad asfaltas tiesiog neatlaikė. Per kelias akimirkas kelio viduryje atsivėrė milžiniška praraja, nutraukusi susisiekimą Talsų-Jūrmalos kryptimi.
Negana to, kai kuriose vietovėse sutriko elektros tiekimas. Vietiniai gyventojai piktinasi, kad į pavojingą situaciją pareigūnai reagavo per lėtai.
„Mes, vietiniai, iš karto susibėgome, mūsų susirašinėjimo grupė tiesiog užvirė nuo žinučių. Žmonės čia bėgiojo su kastuvais ir bandė kažką daryti. Tiesą sakant, nežinau, kas čia naktį turėjo stebėti situaciją. Kai atvyko policija ir ugniagesiai, jau buvo per vėlu“, – aiškino vietinis gyventojas Aivars.
Talsų apskrities savivaldybė dar skaičiuoja, kokia žala yra padaryta.
„Sugriauta ne tik kelio atkarpa, bet ir visas malūno užtvankos šliuzas – infrastruktūra, kuri skirta atlaikyti didelį vandens slėgį. Svarbiausia, kad žmonės nenukentėjo. Buvo nerimo, jog kai kuriuos gyventojus gali tekti evakuoti. Tarnybos tam buvo pasiruošusios, bet laimei, to neprireikė. O vietos gyventojai gali pravažiuoti aplinkiniais keliais“, – tikino Talsų apskrities tarybos pirmininkas Ansis Bērziņš.
O bendrovė „Latvijos valstybiniai keliai“ vis dar negali pasakyti, kada bus sutvarkytas kelias.
„Kelias P128 artimiausiomis dienomis dar liks uždarytas. Tokios apimties pažeidimų įprastais priežiūros darbais pašalinti neįmanoma. Šiuo metu mūsų tiltų inžinieriai ieško sprendimų, kaip bent laikinai atkurti eismą“, – kalbėjo „Latvijos valstybinių kelių“ atstovė Anna Kononova.
Audra neaplenkė ir Lietuvos: Panevėžyje virto medžiai
Tačiau vasaros neprimenančius orus jaučia ne tik kaimynai latviai, bet ir mūsų šalies gyventojai. Iš dangaus krentančią krušą fiksavo Panevėžio ir Pakruojo apylinkių gyventojai. Pasak jų, ledo gabalėliai be perstojo krito maždaug 15 minučių.
„Bendras kritulių kiekis tuose regionuose fiksuotas kai kur ir smarkus – virš 15 milimetrų imant 12 valandų laikotarpį“, – minėjo sinoptikas Paulius Starkus.
O vienoje Panevėžio automobilių stovėjimo aikštelėje ant trijų transporto priemonių užkrito ir beržas. Vienas nukentėjusiųjų – Domantas – pasakojo tuo metu ramiai dirbęs kabinete, kai kolegos pakvietė skubiai išeiti į lauką.
„Galvoju, juokauja, išėjau, pasižiūriu, „akurat“ – guli. Visas stogas sulankstytas, durys nubraižytos, galinis dangtis sulaužytas, stogo bagažinės, slidės sulaužytos“, – sakė nukentėjusysis Domantas.
Patys vairuotojai medžio patraukti negalėjo, todėl į pagalbą teko kviesti ugniagesius.
„Grandininiu pjūklu nupjovė tą medį ir po medžiu buvo prispausti trys automobiliai. Buvo tos audros, kur Panevėžio rajone, greičiausiai, vienas iš tokių gūsių“, – aiškino priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Vaiginytė.
Negana to, gyventojai Raseinių rajone užfiksavo ir besiformuojantį viesulą.
„Sunku pasakyti, ar jis galėjo būti pasiekęs žemės paviršių, nes besileidžiantis piltuvas užfiksuotas tuose kadruose. Dabar dėl orų didesnio permainingumo, didesnių ir karščio bangų, kurias išstumia audringi orai pastaruoju metu, tad taip, jų daugiau fiksuojama“, – pasakojo P. Starkus.
Nors artimiausiomis dienomis dar prognozuojami trumpalaikiai lietūs, perkūnija ir vietomis kruša, savaitgalį sinoptikai žada daugiau sausesnius ir šiltesnius orus.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
