Tiesa, instruktoriai mato ir kitą bėdą – dažnas griebiasi ginklo, bet turi per mažai tam įgūdžių.
Pistoleto muliažą traukia ir į rankas ima šiaulietė Lilija. Moteris tik ką gavo leidimą valdyti ginklą, tad ji ketina įsigyti ir patį ginklą. Sako, kad mokėti šaudyti šiais pasaulyje neramiais laikais turi mokėti kiekvienas. Tam pritaria ir naudotis ginklu čia pat gavęs leidimą Andrius.
„Galvojau jau ilgą laiką, iš tikrųjų, dėl kaimyninių šalių situacijos ir panašiai, ir apskritai, kad jausčiausi saugiau“, – sako šiaulietė Lilija.
„Dėl ko, turbūt dėl kaimynų. Dėl tos suaštrėjusios situacijos. Dėl saugumo, kad namuose, jeigu kas, galėčiau apginti save ir savo šeimą“, – tikina šiaulietis Andrius.
Dabar tik beliko tobulėti. Tiesa, tai padaryti, kaip sako ir Lilija, ir Andrius, lengva nebus, mat trūksta šaudyklų.
„Gali tapti ir hobis tos šaudyklos, tik, sakykim, įgūdžius pagilinti, tik tiek, kad pas mus su tom šaudyklom nėra jų tiek, kad patogiai kiekvieną dieną eitume ir naudotumėmės jomis. Čia, sakykim, ir yra bėda“, – teigia Andrius.
O eiti ne kasdien, bet bent jau kartkartėmis, kaip sako ginklo valdymo kursų vadovas, – būtina.
„Įsigijus ginklą, visiems sakiau mokiniams, jeigu jau įsigijai ginklą, turi su juo susigyventi. Į šaudyklą reikėtų nuvažiuoti bent kartą per savaitę. Nuvažiuoti ir pašaudyti“, – teigia „Vollit“ direktorius Gintautas Rimša.
Trūksta šaudyklų
Kursų vadovas sutinka su besiskundžiančiais, kad šalyje trūksta šaudyklų, o esamos – sausakimšos. O prašančiųjų leidimo naudotis ginklu, kaip pastebi Vilniaus rajono centrinės poliklinikos specialistė, tikrai netrūksta.
„Dauguma, 80 procentų, ateina pasiruošę, kad jie naudos tą ginklą. Arba jį turės. 20 procentų ateina, kad darbo reikalais, arba jie dar neapsisprendę, arba nori pašaudyti kažkur. Bet 80 – taip“, – pasakoja Darbo ir profilaktinės medicinos skyriaus vedėja Barbara Komarovska.
Valdžia mąsto šalyje įrengti daugiau eiliniams žmonėms prieinamų šaudyklų. Tik štai kartoja, kad žmogui pirmiausia reiktų įsilieti į šalies karinių organizacijų gretas, pavyzdžiui, Lietuvos šaulių sąjungą ar Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgas.
„Kurios sudaro galimybę piliečiams, kurie nori būti ginkluotųjų pajėgų Lietuvos kariuomenės sudedamoji dalis. Kurie turėtų tokį aiškų pasirengimą ir lūkestį afilijuoti save su šiomis struktūromis. Tai jie sudarytų sąlygas treniruotis poligonuose, šaudyklose, tose, kurios naudojamos Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų“, – teigia krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
Norinčiųjų papildyti Šaulių sąjungos gretas išties netrūksta. Tiesa, Šaulių sąjungos vado pavaduotojas sako, esą tikrai gerai šaudyti gali tik stipriai paruošti sąjungos nariai. Pakliūti į organizaciją manant, kad čia vieta tik nemokamai pašaudyti – klaidinga.
„Šaulys turi prisiekti, baigti šaulio įgūdžių kursą, išlaikyti ginklo šaulio tarnybai egzaminą. Tada jam suteikiama galimybė gauti ginklą. Barjerai yra ir savisaugos saugikliai yra, kurie apsaugo nuo tų žmonių, kurie norėtų ateiti siekiant gauti ginklą“, – sako vado pavaduotojas Gediminas Latvys.
Šiuo metu Šaulių sąjungoje yra daugiau nei 16 000 narių. Per 9 000 suaugusių šaulių, ir apie 6 000 jaunųjų šaulių. O tiems, kas įsigijo ginklą, ir kol kas nenori prisišlieti prie jokios organizacijos, valdžia ateityje žada daugiau nemokamų šaudyklų.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:
