Gruodžio viduryje Lietuvoje sergančiųjų gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis buvo mažiau nei analogišku laikotarpiu praėjusiais metais.
Kaip antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), gruodžio 8-14 dienomis 10 tūkst. gyventojų teko 53 susirgimai, tuo pačiu laikotarpiu pernai šis rodiklis buvo 67,2 susirgimo.
Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis registruotas Vilniuje (42,1 susirgimo 10 tūkst. gyventojų), didžiausias - Šiauliuose (68,3 susirgimo).
Kiekvienais metais nuo gripo pasaulyje miršta 500 tūkst. žmonių. Lietuvoje šia liga kasmet suserga 30-100 tūkst. gyventojų.
Gripas - ūmi infekcinė liga, sukeliama gripo viruso, pasireiškianti aukšta temperatūra, galvos ir raumenų skausmu, sausu kosuliu, sloga. Gripo virusas lengvai plinta nuo sergančio žmogaus su seilių dalelėmis kosint, čiaudint ar net šnekant. Užsikrėtęs žmogus gali susirgti per labai trumpą laiką - vidutiniškai per 48 valandas.
Ši liga pavojinga dėl sukeliamų komplikacijų: bakterinio ar virusinio plaučių uždegimo, širdies raumens uždegimo, inkstų ligų. Sergama dažniausiai vieną-dvi savaites, tačiau, išsivysčius komplikacijoms, liga gali tęstis ilgiau.
Įprastinių sezoninių epidemijų metu sergamumas gripu kelia rimtą grėsmę sveikatai, ypač kūdikiams, pagyvenusiems žmonėms, taip pat asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis. Didesnis pavojus užsikrėsti gripu kyla žmonėms, kurių profesijos specifika - neišvengiami kontaktai su sergančiaisiais (medikai, gyventojų aptarnavimo sferos darbuotojai).
