Lietuvių kelias į Vasario 16-tąją ir Vasario 16-osios Lietuva

, Publikuota 2010.02.16 09:00

Hi 2010-02-18 10:56:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
didesnio farso kaip vasario 16 . tikriausiai net kuboi nebuvo .
betkuris dar protaujantis - pasakytu jum atvirai - kad tokius tautos isgamas derejo dar vasario 16 susaudyt be teismo .    ATSAKYTI
Jules 2010-02-18 10:29:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dėl Smetonos patarčiau paskaityti Anthony Read‘o ir David Fisher‘io kapitalinį veikalą „The Deadly Embrace“ (Stalin, Hitler and the Soviet-Nazi pact 1939-1941, London) ir jų A. Smetonos gana tikslų įvertinimą, cituoju pažodžiui tiems, kurie linkę šmeižti tautos didžiavyrius: „The Lithuanian President, Antanas Smetona, had fled to Germany, crossing the open frontier unceremoniously by wading across a stream with, his trousers rolled up around his knees, creating a small constitutional problem for Dekanozov: under the Lithuanian constitution, only the President, nulėpausiai, had the power to appoint a government“. Taigi trumpai ir aiškiai pasakyta - Lietuva okupuota! Taigi, tautiečiai ir bendrapatriotai, kaip sako prancūzai, lietuviai išsiskyrė iš Latvijos ir Estijos visa galva aukščiau, kaip ir Kovo 11-ąją V. Landsbergio ir S. Lozoraičio didelių pastangų dėka, kurie abu išreiškė ir apjungė viso pasaulio lietuvių valią, pastangas ir viltį, istorinę patirtį ir tik vėliau, didelių Maskvos ir vietinių inteligentų - kolaborantų dėka mes kažkaip pasidavėme supartalinami per 1992 metų demokratinius ir laisvus rinkimus į LR Seimą ir vėliau Brazauskų namų iš Centro Komiteto ir dabartinių aljantų iš 2K.   ATSAKYTI
Jules 2010-02-18 10:18:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Vienaip ar kitaip istoriją įtakoja daugybė veiksnių, bet labiausiai politinių realijų kaita, kuri apsunkina bandymus suprasti vieniems kitus. Pusiau tiesa, pusiau logika arba nepilnas tiesos sakymas, nepilnas realybės atskleidimas trukdo susigaudyti pasaulio įvykiuose. Dabar blaškomės tarp rusiškos istorijos versijos ir klydusios vakarietiškos versijos, ir pykstamės be reikalo. Ypač vakariečiai klysta dėl Rytų Europos. Daugybė stereotipų. Yra blogai, bet mes, deja, nelabai galime pasitikėti mūsų istorikais, ypač tais, kurie didžiąją savo gyvenimo dalį akivaizdžiai melavo ir apgaudinėjo mus. Nacionalinio šališkumo ir klastočių problema sumažėtų, kai istorikai ir jos skaitytojai, ypač politikai, liautųsi laikyti istoriją valstybės politikos įrankiu. Be pykčio turėtume išmąstyti bendrą Europos istorijos vaizdą ir dabartį, neatmetant nacionalinės istorijos, nes atskiros tautos turi savų skirtumų ir ypatybių, ypač Lietuva. Mano laiku Sovietų Rusijos imperijos standartiniuose istorijos vadovėliuose buvo daug vietos skiriama Čingischano, Tamerlano imperijoms, Kazanės ir Krymo valstybėms, Kaukazo istorijai, senovės graikų, romėnų, skitų istorijoms, bet nieko rimto baltams ir LDK. Istorija buvo šovinistinio pobūdžio ir labai ideologizuota – netikra. Klausimas, kaip apvalyti istoriją nuo dezinformacijos ir hipnozės formų ir tyčinių klastočių? Žinoma, malonu matyti Cosmographia Universalis VII knygos žemėlapyje Europos karalienėje 1550 metų Bazelyje šalia Gallia, Germania, Dania, Vandalia, Polonia, Scythia, Moscovia, Scandia, Livonia ir Lietuvos vardą – Lithuania.    ATSAKYTI
q 2010-02-17 21:06:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Labai aciu autoriui. Pakankamai issamu ir argumentuota.   ATSAKYTI
Regina 2010-02-17 17:26:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Na ,galutines" tiesos jau seniai atrastos, is pradziu tai padare bolsevikai 1918 m. o veliau ir naciai... Savo viena tiesa turi riboti zmones ir pirmykstes visuomenes, kurios kitaip manaancius, nematancius tos vienos ,tiesos| tiesiog linciuoja, ketvirciuja, etc. Na kaip carine Rusija Pugaciova arba Razina...O jeigu rimtai, tai istorijoje imanomos tik konsensuso tiesos tarp skirtingu mokslininku, istoriniu mokyklu, saliu, kartu... Kaip vertinti Prancuzu Didziaja Revoliucija? Motieju Valanciu, kuris ragino atsimesti lietuvius nuo ,lenku ponu sukilimo" 1863 m. arba prezidenta Antana Smetona? Jis pabego ar pasitrauke i Vakarus 1940 m. birzelio 15? Na o kaip su Sakalo ,tiesa" apie Landsbergi? Kad tiesa, realiatyvi modernus zmones supranta ne tik vertindami istorija, bet ir formuodami teisekura: kodel Europa kokios ideologijos vedina atsisake mirties bausmiu? Atsiprasau, apie ka as cia, nes juk p. Vytautui artimesne matyt Kinija su viena partija viena tiesa ir mirties bausmemis.   ATSAKYTI
Vytautas Ju. 2010-02-17 13:19:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
0

Žiūrėjau p. Bružo filmą vakar. Nors per ilgas, bet patiko.

Buvo ir neįtikėtinai įdomių dalykų. Mokslininko Kasparavičiaus nesugebėjimas suregzti elementarios bei nuoseklios minties. O kai iš šio „mokslų daktaro“ išgirdau, jog „nėra absoliučios tiesos“, prisiminiau vieno kaimo išminčiaus, daug mačiusio, daug girdėjusio, bet toliau savo bažnytkaimio nebuvusio, pasakojimus. Tada jis taip pat teigė, jog „nėra vienos (absoliučios) tiesos“, „jog yra daug tiesų“.

Nežinau kaip Lietuvoje tampama mokslininkais, bet diedukui tada paaiškinau, jog TIESA visada yra viena. Žinoma, jei toks reiškinys kaip „tiesa“ iš viso egzistuoja, nes bet kokiu atveju, turėtume kalbėti apie įvykių ir faktų visumą, kurie sudaro informaciją. O ji, informacija (tiesa), visada yra viena ir absoliuti. Skirtingi būna informacijos (tiesos) vertintojai, t.y. jos interpretuotojai. Kiek tų interpretacijų atsiras, priklauso nuo aplinkybių, tarp kurių pagrindinės yra:
- kokį kiekį informacijos turi interpretuotojas;
- kokį „čerdakėlį“ dievas davė interpretuotojui, t.y. ar sugebės jo „procesorius“ tą informaciją tinkamai apdoroti bei padaryti logiškas ir pagristas išvadas;
- interpretuotojo išsilavinimas bei patirtis (turiu omenyje ne apsilaipsniavimą ar apsilampasavimą).

Mokslininkui tokius elementarius dalykus reikėtų žinoti.
   ATSAKYTI
PirmaKarta® Zygeiviui 2010-02-17 10:40:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
1991 m., pamokyti CZV savanoriai gyne okupantus nuo ipykusiu pilieciu.   ATSAKYTI
Vytas 2010-02-17 10:10:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Perfect :)   ATSAKYTI
Nuomone 2010-02-17 01:14:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
LDK istiko tai, kas buvo neisvengiama: vienybes, vienijancios idejos neturinti, multikulturine valstybe katastrofu aplinkoje suskilo is vidaus ir buvo suskaldyta is isores pagal tautini ir religini pasiskirstyma - vakarine dalis atiteko zemaiciams (lietuvybes tesejams), centrine Lenkijai, o rytine - Rusijai. As esu labiausiai linkes kaltinti del sito LDK bajorus (slektas) - jie nesugebejo issvystyti pakankamai auksta kultura. Jie tiesiog neislaike LDK, barbaru pagoniu palikimo. Del to LDK dabar - tik istorija.   ATSAKYTI
Nuomone 2010-02-17 01:13:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
LDK istiko tai, kas buvo neisvengiama: vienybes, vienijancios idejos neturinti, multikulturine valstybe katastrofu aplinkoje suskilo is vidaus ir buvo suskaldyta is isores pagal tautini ir religini pasiskirstyma - vakarine dalis atiteko zemaiciams (lietuvybes tesejams), centrine Lenkijai, o rytine - Rusijai. As esu labiausiai linkes kaltinti del sito LDK bajorus (slektas) - jie nesugebejo issvystyti pakankamai auksta kultura. Jie tiesiog neislaike LDK, barbaru pagoniu palikimo. Del to LDK dabar - tik istorija.   ATSAKYTI
Žygeiviui 2010-02-16 21:55:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
1926 metais tikint, kad gelbstima valstybė, sunaikinus pilietiškumo daigus, buvo pakloti pamatai tautos apatijai ir 1940 m. kapituliantiškumui.    ATSAKYTI
prijaucianti 2010-02-16 18:19:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Aciu istorikui uz laiku ir vietoje paskelbta straipsni. Pateikta tikrai daug ir pakankamai aiskios bei konkrecios istorines informacijos, skatinancios eilini rastinga tautieti, tikiuosi ir jauna zmogu, sustoti ir giliau pazvelgti i savo saknis bei savo Tevynes ateiti...Su prasminga Svente - Vasario 16!    ATSAKYTI
Žygeivis 2010-02-16 16:32:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
1918-1920 m. Nepriklausomybės kare Lietuvių savanoriai apgynė Lietuvą ir Lietuvių tautą nuo lenkų, bermontininkų ir sovietų okupantų.

1926 m. Lietuvą ir Lietuvių Tautą išgelbėjo Nepriklausomybės karo savanoriai.

1941 m. tą patį atliko Lietuvių Aktyvistų Fronto vadovaujami lietuvių sukilėliai.

1944 m. Lietuvių savanoriai susirinko pakviesti Povilo Plechavičiaus ir vėliau iki pat 1965 m. su ginklais rankose kovojo su okupantais.

1991 m. Lietuvių savanoriai ir vėl apgynė Lietuvą ir Lietuvių tautą.

Kas išgelbės Lietuvą ir Lietuvių tautą dabar?   ATSAKYTI
hmm 2010-02-16 15:05:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
tekstas kiek ilgokas, taciau vienas rimtesniu ir idomesniu, kuriu teke matyti portaluose...   ATSAKYTI
Leonidas 2010-02-16 15:03:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Na gal geriausias tekstas Vasario 16 proga...   ATSAKYTI
Autoriui 2010-02-16 14:54:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
"Kodėl didikai Radvilos, Goštautai, Pacai ar Astikai tiek didžiavęsi savo ištikimybe LDK tradicijoms, liberum veto teise bei lietuvišku/litvinišku pilietiškumu iš pradžių užmiršo savo lietuvybę, o vėliau, pradėję tarpusavo oligarchines kovas – ir pačią valstybę? "
Kaip sakoma, prieš vardinant pavardes, reikėtų pasitikrinti, ar tikrai šie didikai užmiršo lietuvybę. Ar tikrai Astikai su Goštautais didžiavosi liberum veto teise, jei išmirė dar XVIa.?   ATSAKYTI
Prancuzas 2010-02-16 14:45:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Valstybines sventes reiksme Lietuvos pilieciai akivaizdziai parodo savo komentaru "gausa".. Pasirodo, jog visiems geriau vaikytis pigias sensacijas bei neisvengiamai artejancios geguzes menesio eisenos Vilniuj provokuojanciu straipsniu.

Straipsnyje as pasigedau daugiau zydu indelio krasto gyvenime paminejimo. Prie tos siandienines tolerancijos ugdymo bei tada buvusio salyginio abipusio supratimo, manau, puikiai tiktu.    ATSAKYTI
Jules 2010-02-16 11:04:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ech, Lietuva, būk pasveikinta su Vasario 16-ąja! Sunkus buvo Tavo kelias į ją – į Laisvę. Neturėjai tu, Tėvyne, nei savo lietuviškos oficialios socialinės - politinės ir teisminės kalbos, nei lietuviškos kultūros dėl mūsų apsileidimo, pseudotolerancijos, politkorektikos, nepagarbos, šiaudadūšiškumo, nemeilės ir pavydo, ir kitų ydų. Buvom tau blogi tada. Dabar, tikėkimės, kad esame geresni ir labiau mylime tave nei tada. Buvom jau tau blogi seniai seniai, kai vieną tavo svetimą valstybinę rusinų kalbą 1697 metais keitėme į kitą svetimą lenkų valstybinę kalbą. Buvom labai negeri ir išdavikiški. Po Rusijos okupacijos ir aneksijos 1795 metais galutinai buvo išstumta lotynų kalba, rodžiusi mūsų Nepriklausomybę ir šiokį tokį europietiškumą, savitumą slavų kultūrinėje ir kalbinėje jūroje, kol po Pirmojo pasaulinio karo mums pasitaikė proga atgimti iš pelenų ne be vokiečių pagalbos ir Bresto taikos, Carinės Rusijos kapituliacijos ir pakilti iš karo griuvėsių ir pasaulinės užmaršties, iš ūkanų į šviesą, į Laisvę. Karo išdavoje mes pagaliau tapome reikšmingi jau savo, o ne svetimu politiniu veiksniu, kurį paskatino ir šiek tiek padėjo svetimi kryžiuočių vaikaičiai, patys to nelabai norėdami, bet pripažindami tokį karo rezultatą. Tapome tau jau geresni. Iki Vasario 16-osios lietuviškos kultūros židinys buvo Rytų Prūsijoje ir lietuvių studentų kuopelėse Maskvos, Varšuvos ir Peterburgo universitetuose. Jiems pavyko įveikti rusų anarchisto ir šovinisto, panslavisto Piotr‘o Kropotkin‘o apgaulę ir klastą, kuria rėmėsi ir lenkai, kad mes esame slavai, todėl priklausantys jiems amžinai ir atitaisyti „Encyclopaedia Britannica Eleventh Editon“ klaidą, apgavusią visą pasaulį ir Europos kultūrinį-politinį elitą. Karo rezultate pavyko mums pasprukti iš „Le condominium russo – allemand“ ir pakeisti „Le Statut juridique de la Baltique“: Ces régions - nous voulons dire les pays qui bordent la mer Baltique – n’ont été étrangères ni pour l ‘Allemagne ni pour la Russie ni pour la Pologne. Les Chevaliers teutoniques et la Russie avec la Pologne n’étais plus les épisodes qui ne changeaient en rien le fond des choses. Le condominium russo-allemand n’existais pas. Il n’existe pas encore d’accord international réglant les rapports juridiques sur la Baltique. Le Traité de Versailles garantit seulement, dans son articles 195, à les pays Baltes et les nation le libre accès à la Baltique. Taigi karo rezultate, Brest - Litovsko Taikoje, Lietuvos Tarybos ir savanorių kovose už laisvą ir nepriklausomą demokratinę Lietuvą - Versalio Taikos sutartyje buvo sugriauti: a) Les Projects de „dominium maris baltici“; b) La déclaration de 1908 et „le projet de statu quo“. Tad su Vasario Šešioliktąja, tautiečiai ir bendrapiliečiai, – bendrapatriotai, anot prancūzų! Būkit sveiki ir laimingi, būkit kūrybingi ir drąsūs, tada joks Wall Street Nr. 2 ar maskoliams parsidavęs LR Seimas, ar prorusiškos LR Vyriausybės ir tankistų anūkai, išsigimusi teisėsauga ir Neosovietinė Oligarchija, Kapitalbolševizmas su Markuze, raudonoji prokuratūra mūsų neįveiks. Viva Lithuania – Patria Nostra! Tegyvuoja Lietuva - Tėvynė mūsų, tegyvuojam mes, žinodami, kad tik vienybėje galima mūsų amžinybė, vivat! Valio!   ATSAKYTI
REKLAMA
Į viršų