puse lituvos tuoj po russki bazarins, o kita puse -evreiskojankiskai

Yra ir kita problemos pusė: net ir siekiantį taisyklingai kalbėti žmogų kartais atstumia dirbtinis, nenatūralus kalbos gryninimas, siekis tarptautinius žodžius pakeisti tautiniais, "savais". Štai kurti kompiuterinius terminus buvo smarkiai pavėluota, ir netgi man, baigusiai lietuvių kalbos studijas, nesiverčia liežuvis vietoje monitoriaus sakyti vaizduoklis, o klaviatūrą vadinti maigykle.
Neseniai su kolegomis kikenome iki ašarų iš dar vieno lietuviško perliuko: spaudoje vietoje daug kam nuo seno įprasto prezervatyvo atsirado... varpainis... Įsiklausykime: sausainis, ploštainis, tešlainis, ... varpainis. Dievaž, nešvankesnio pavadinimo neteko girdėti. Noėčiau aš pamatyti žmogų, sukūrusį tokį neva lietuvišką žodį. Iš čia ir problema: lyg ir pagal lietuvių kalbos tausykles sukurti naujadarai -- dar ne lietuvių kalba.

O visokio "mandro" žargono tai juk ir A.Smetomos laikais būta, bentjau senelė man taip pasakojo.

"...arba net uždrausti tokias svetaines". Dieve, iš kur tiek durnumo?
Prieš keturis tūkstančius metų Babilonijoje irgi buvo rašoma, kad "jaunoji karta pražūdys mūsų kultūrą". Ir dabar elementoriškas pacanų išsidirbinėjimas priimamas kaip rimtas pavojus lietuvių kalbos egzistencijai.
Baikite, ponai ir ponios. Bet kurioje normalioje kalboje egzistuoja ne tik dialektai ir stiliai, bet ir žargonai, "argo" (slaptakalbės) ir neodialektai. Kalba irgi gyvas organizmas, ją veikia įvairūs vidaus ir išorės veiksniai ir aplinkybės, tame tarpe mados. Kalba nėra vien tik jos taisyklių rinkinys ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Lietuvių kalba - normali, visapusiškai išvystyta ir visose sferose funkcionuojanti valstybinė kalba, ir nereikia daryti iš jos kažkokį reliktą arba muziejinę retenybę, nes tai tik skatina lietuvių tautinio nevisavertiškumo kompleksą. O tokius panikierius, kad dirbtų visuomenei naudingą darbą, verčiau skirčiau mokytojauti į lenkakalbius Vilnijos rajonus.