Jo - visą blogį reikia suguldyti į griovius ir kulką pakaušin.

Jo - dešinieji yra blogis, nes tarnauja kapitalui ir tik.

Vyrai, man atrodo, kad nesusikalbam dėl terminų. Autorius ir jo rėmėjas Pinčius visus, kas nesilaiko jų nuomonės, vadina dešiniaisiais. Todėl jiems dešinumas yra ir bolševizmas, ir nacizmas, ir įvairaus tipo Vakarų demokratijos, ir rusiška "suverenioji" kriminal-oligarchija, ir monopolinis globalizmas, ir krikščionybė, ir mūsų pačių nenuoseklus kapanojimasis, slegiamiems tiek vidinių problemų, tiek išorinės rusiškojo imperializmo grėsmės (įskaitant ekonomines blokadas ir karinę doktriną apie prevencinį atominį smūgį). Kairumas, jų subjektyvia nuomone, turbūt yra kažkas panašaus į anarchizmą ar Tomo Moro ir Kampanelos utopijas, tik nelabai aišku, kokiomis priemonėmis tai būtų siekiama (matyt, be išbuožinimo ir be konclagerių vis vien neapsieitume). Man gi dešinumas labiau asocijuojasi su valstybės nepriklausomybe, pasirinkimo laisve, privačios nuosavybės neliečiamumu, krikščioniškos moralės prioritetu prieš nežabotą amoralumo propagandą, tačiau čia irgi, matyt, yra subjektyvumo. Taigi, neverta ginčytis dėl kairumo-dešinumo, nes tai - labai subjektyvios kategorijos, priklausančios nuo subjektyviai pasirinkto atskaitos taško. Autorius būtų nuoseklesnis, jei rašytų, kad yra tik dvi ideologijos - teisingoji pocevičinė-pinčiukinė ir visa kita neteisinga antipocevičinė-antipinčiukinė.

Taip, keista, tačiau bolševikinė planinė ekonomika beveik niekuo nesiskiria nuo kapitalistinės rinkos ekonomikos. Rinkos ekonomikoje plačiai naudojami strateginio planavimo metodai, o planinėje ekonomikoje veikia tas pats pasiūlos ir paklausos dėsnis. Bolševikinė planinė ekonomika buvo tik voliuntariškai planuojama rinkos ekonomika.

Sakai, kad "tos dvi išankstinės sąlygos, neva paremiančios autoriaus "išvadas", yra iš piršto laužtos ir lengvai paneigiamos". Tai ko gi lauki - paneik jas.

Milijonai individų su ta pačia istorija ir tomis pačiomis tradicijomis praranda individualumą ir tampa bedvasių robotų bei tuščių marionečių armija.

Tavo teiginys "kairumas yra valstybinio monopolizmo gynimas" yra arba pasenęs, arba iš viso neteisingas. Jis ypač nevartotinas kapitalizmo krizės sąlygomis, kai net patys dešiniausi neoliberalai ėmė prašytis valstybės pagalbos. Dešiniaisiais šiandien reiktų laikyti visus tuos, kurie stengiasi išlaikyti tradicines galios struktūras - verslo korporacijas, valstybę, bažnyčią, o kairiaisiais - tuos, kurie prieš tuos galios monopolius kovoja (aišku, nekurdami naujų).

Straipsnis pilnas nesąmonių. Autoriui bolševikinė plano ekonomika niekuo nesiskiria nuo kapitalistinės rinkos ekonomikos. O jau stalininio visų žmogaus teisių smurtinio užgniaužimo, visuotinio skurdo lygybės, klaikios propagandinės isterijos, nebuvimo jokio pasirinkimo galimybės, uždarumo už geležinės uždangos prilyginimas mūsų, kad ir netobulai, bet demokratinei santvarkai yra ne paradoksiškas, o tik baisiai nelogiškas pritempinėjimas prie savo įsikalbėtos kairumo apologetikos. Tos pateiktos dvi išankstinės sąlygos, neva paremiančios autoriaus "išvadas", yra iš piršto laužtos ir lengvai paneigiamos. Kas jaunystėje nesižavėjo socializmu, tas - be širdies, o kas suaugęs juo tebesižavi - tas be smegenų.

Deja, bet nuorodos į, tai, kad ir ponai L.Donskis ir V.Kavolis "panašiai apibrėžė" didelio įspūdžio nedaro.

Kadangi minėti vietinio pilstymo mąstytojai mano požiūriu nėra perdėm dideli autoritetai.

Tenka priminti, kad kairę/dešinę galima išskirti ne tik kultūriniame-politiniame lygmenyje, bet ir ekonominiame - ir karieji viename lygmenyje nebūtinai bus tokiais kitame.

Galima didelė tokių pažiūrų kombinacijų įvairovė:
Kpk+Kek;
Kpk+Dek;
Dpk+Dek;
Dpk+Kek,

todėl nesunku pastebėti manipuliaciją kalbant tik nekorektiškos kairės/dešinės dichotomijos rėmuose, kadangi ekonominių Stalino režimo pagrindų prie dešiniųjų tikrai priskirti neįmanoma.

O Jūs tai darote. Gėda Jums!

Šiame tekste trūksta logikos: jeigu Rusijos imperija buvo paversta tarptautiniu kairiųjų socialiniu eksperimentu (tai įrodo milijardai, kuriuos investavo JAV kairuoliai bankininkai į NEP-ą, į Sovietų Sąjungos karinės galios stiprinimą, į Brėžnevinės imperijos maituinimą grūdais, kai pasaulyje buvo jaučiamas grūdų trūkumas ir netgi pačiose JAV buvo ribojamas maisto pardavimas...), tai nereiškia, kad kapitalistinė rinkos ekonomija yra tas pats kas socialistinė ekonomija. Ekonomika visose sistemose veikia pagal tuos pačius dėsnius, bet demokratinėse visuomenėse kovojama, kad MONOPOLIJŲ teisės neužgožtų individų teisių, pvz., Microsoft monopolija negali pretenduoti, kad demokratinės valstybės naudotųsi Microsoft produktais viešajame sektoriuje (atvirkščiai nei Lietuvoje ar Latvijoje). Autorius tyčia painioja posovietinę Lietuvą ir demokratines valstybes, kurios gina rinkas nuo monopolijų diktato, nes sovietinės valstybinės monopolijos (energetikos, sveikatos apsaugos, visuomenės informavimo) posovietinėje Lietuvoje "grupės draugų" buvo prichvatizuotos ir virto kapitalistinėmis monopolijomis. Sovietinės valstybės paskirti prarabai tapo "kapitalistais" ir kovoja prieš "valstybinį rinkos kontroliavimą", kad demokratiškai išrinkti Tautos atstovai negalėtų apriboti monopolijų diktato rinkose...

"Lietuva priskiriama prie tų antikomunistinių Rytų Europos šalių, kuriose bet kokios kairumo apraiškos jau 20 metų užsispyrusiai tapatinamos su sovietiniu bolševizmu." Gerai, tapatinkime kairumo apraiškas su Če konclageriais, Mao Tze Tungo "kultūrine revoliucija", Staliną ir Mao garbinusių komunistinių JAV universitetų intelektualų sapaliojimais, bet esmė nesikeis: kairumas yra valstybinio monopolizmo gynimas ir kova prieš individo asmens laisves vardant UTOPIJOS, kuri niekada neateis...

tai neįveikiama lt virtualybė tapusi tankesnė ir kietesnė nei sunkiausioji realybė. Lietuvoje dominavimą sudaro valstiečiai-liaudininkai. Ir liaudininkais jie buvo būnant dar liaudiškaja intelegentija ... Kai baigsis šis finansinių galių persiskirstymo spektaklis, jei baigsis be humanitarinės katastrofos, šis tas pasikeis, tik neaišku kuria kryptymi.