Statistikos departamento duomenimis, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą bei privalomąjį socialinį draudimą, pernai sudarė 15,6 procento. Privačiajame sektoriuje jis buvo 1 procentiniu punktu didesnis nei valstybės sektoriuje ir sudarė 17,3 proc., valstybės sektoriuje, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą bei privalomąjį socialinį draudimą – 16,3 procento
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą bei privalomąjį socialinį draudimą, per praėjusius metus padidėjo 0,8 procentinio punkto: valstybės sektoriuje jis buvo 0,7 procentinio punkto, o privačiajame sektoriuje – 0,9 procentinio punkto didesnis.
Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą bei privalomąjį socialinį draudimą, 2015 metais buvo 35–44 metų amžiaus darbuotojų (20,9 proc.) grupėje, o mažiausias – jaunesnių nei 25 metų (12,4 proc.) darbuotojų amžiaus grupėje.
Pernai didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis išliko finansinės ir draudimo veiklos įmonėse ar įstaigose – 38,5 proc., taip pat informacijos ir ryšių – 29,5 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 26,3 proc., apdirbamosios gamybos – 25,6 proc., didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto – 24,4 proc., kitos aptarnavimo veiklos įmonėse ar įstaigose – 23,7 procento.
Darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo socialinio ir ekonominio, o ne teisinio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičius tam tikroje ekonominėje veikloje, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Europos Sąjungoje (ES) 2014 metais sudarė 16,1 proc. ir per metus sumažėjo 0,3 procentinio punkto.
