Dažnai manoma, kad Pietų Europos gyventojai gyvena ne pagal savo galimybes, o Šiaurės Europos gyventojai yra taupesni. Tačiau naujausi duomenys rodo visai kitokį vaizdą.
Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad didžiausią namų ūkių įsiskolinimo naštą ES turi ne pietinės, o turtingosios Šiaurės Europos valstybės. Būtent jos pirmauja pagal gyventojų įsiskolinimą.
Remiantis šį mėnesį paskelbtais „Eurostat“ duomenimis, 2025 m. namų ūkių skola ES sudarė 49,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o euro zonoje – 50,7 proc. BVP. Abu rodikliai kasmet mažėja nuo 2020 m., kai viršijo 60 proc.
Taigi, kaip kitų valstybių akivaizdoje atrodo Lietuva?
Kiekvienas gyventojas pasiskolinęs bent 5,7 tūkst. eurų?
Lietuvos banko duomenys rodo, kad paskolų portfelis šalyje per metus išaugo daugiau kaip penktadaliu (22,3 proc.) – nuo 31,7 mlrd. Eur iki 38,8 mlrd. Eur.
Didžiausią jo dalį (41,2 proc.) sudarė paskolos namų ūkiams. T. y. 15,98 mlrd. eurų (38,8 * 0,412) arba 5,7 tūkst. eurų (18,98 / 2,8) kiekvienam Lietuvos gyventojui.
Beje, paskolos namų ūkiams per metus padidėjo 3,4 mlrd. Eur (19,8 proc.) – iki 20,4 mlrd. Eur.
Paskolų būstui portfelis išaugo 14,6 proc. (1,9 mlrd. Eur) – iki 14,6 mlrd. Eur.
Vartojimo paskolų portfelis, iš esmės dėl paskolų užsienio vartotojams, augo 37,4 proc. (1,1 mlrd. Eur) – iki 4,1 mlrd. Eur. Pusę visų vartojimo paskolų suteikė Revolut grupė.
Paskolos verslo įmonėms sudarė 14,6 mlrd. Eur. Jos per metus padidėjo 2 mlrd. Eur (15,4 proc.).
Labiausiai padidėjo paskolų, suteiktų profesinę, mokslinę ir techninę veiklą vykdančioms įmonėms, grynoji vertė – 0,435 mlrd. Eur – iki 1 mlrd. Eur.
Paskolos nekilnojamojo turto įmonėms didėjo 0,381 mlrd. Eur – iki 3,89 mlrd. Eur, o elektros, dujų, garo ir oro kondicionavimo įmonėms – 0,368 mlrd. Eur – iki 1,4 mlrd. Eur.
Ką reiškia namų ūkių skola, išreikšta BVP dalimi?
Namų ūkių skolą sudaro visi jų finansiniai įsipareigojimai, pavyzdžiui, būsto paskolos, vartojimo kreditai ir kitos pasiskolintos lėšos.
Šią skolą išreiškiant kaip bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, ekonomistai gali lengviau palyginti skirtingo dydžio valstybes, nes vertinama, kokią šalies ekonomikos dalį sudaro gyventojų įsipareigojimai.
Šis rodiklis neparodo, kiek skolingas kiekvienas namų ūkis atskirai. Vietoj to, jis suteikia bendrą vaizdą apie tai, kiek namų ūkiai yra įsiskolinę, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu.
Pavyzdžiui, jei rodiklis siekia 50 proc., tai reiškia, kad bendra namų ūkių skola prilygsta pusei visos šalies per metus sukuriamos ekonominės produkcijos.
Europos Komisija nurodo, kad 55 proc. BVP siekianti namų ūkių skola yra riba, nuo kurios ji gali tapti makroekonomine rizika. Taip yra todėl, kad istoriškai būtent privatus, o ne valstybės įsiskolinimas dažniau tapdavo kredito krizių priežastimi.
Pavyzdžiui, 2008 m. pasaulinė finansų krizė prasidėjo ne dėl valstybių skolų, o dėl pernelyg didelio namų ūkių įsiskolinimo ir problemų būsto paskolų rinkoje.
Lietuviai vis dar tarp mažiausiai įsiskolinusių
„Eurostat“ duomenys rodo, kad net septyniose Europos Sąjungos valstybėse namų ūkių skola viršija 55 proc. BVP, o visos jos yra Šiaurės arba Vakarų Europoje.
Tuo metu Pietų Europos šalys, kurios anksčiau dažnai buvo siejamos su valstybių skolų krizėmis, pasižymi gerokai mažesniu namų ūkių įsiskolinimu.
Pavyzdžiui, Italijos namų ūkių skola sudaro 35,9 proc. BVP, Graikijos – 38 proc., o Ispanijos – 42,9 proc. BVP. Visų šių šalių rodikliai yra mažesni už ES vidurkį.
Tuo metu labiausiai įsiskolinę namų ūkiai yra Nyderlanduose (93,5 proc.), Danijoje (84,1 proc.), Švedijoje (82,3 proc.), Suomijoje (62,9 proc.), Liuksemburge (60,5 proc.) ir Prancūzijoje (59,5 proc.).
Lietuva šiame sąraše patenka tarp valstybių, kuriose namų ūkiai turi mažiausiai skolų (23,6 proc.).
Mažesnį namų ūkių įsiskolinimą fiksuoja tik Lenkija (22 proc.), Latvija (19,8 proc.), Vengrija (18,3 proc.) ir Rumunija (12,3 proc.).
Kas lemia, kad lietuviai mažiausiai įsiskolinę?
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė paaiškino, kad žemą lietuvių įsiskolinimo lygį lemia išmoktos Didžiosios recesijos pamokos.
„2005-2008 m. Lietuva vystėsi netvariai ir gyvenome ne pagal išgales, skolon. Dėl šių priežasčių, susiformavo būsto rinkos burbulas, netvaraus kreditavimo bumas, skylės viešuosiuose finansuose ir ekonomikos perkaitimas. Dėl šių priežasčių 2009 m. krizę pasitikome labai pažeidžiamoje būklėje.
Visgi, skausmingas pamokas išmokome. Susismaigstėme saugiklius – įsidiegėme fiskalinės drausmės taisykles, atsakingo skolinimo reikalavimus ir nuo tol Lietuvos ūkis, daugeliu aspektų vertinant, vystėsi tvariai ir subalansuotai, gyvenome „pagal kišenę“, – dalijosi ekonomistė.
Ji pridūrė, kad kredito rinkos augimas taip pat buvo tvarus, paskolų portfelio augimas ilguoju laikotarpiu kilo panašiai, kaip ir nominalus BVP.
„Gyventojų kreditavimą reglamentuojantys atsakingo skolinimo reikalavimai saugojo rinką nuo perteklinio optimizmo ir netvarių sprendimų. Tokiai mažai ir atvirai ekonomikai, šis modelis pasiteisino“, – aiškino pašnekovė.
I. Genytė-Pikčienė paaiškino, kad Šiaurės šalyse ir kitose Vakarų išsivysčiusiose valstybėse įsiskolinimo lygį lemia itin aukštos nekilnojamojo turto kainos ir gerokai žemesnis būsto įperkamumas.
„Ilgalaikiai urbanizacijos procesai, išorinė ir vidinė migracija lėmė ilgalaikę nuolatinę perteklinę būsto paklausą, kurios pasiūla nespėjo, ar net nepajėgė patenkinti. To pasekmė – itin išbrangęs nekilnojamasis turtas ir suprastėję būsto įperkamumo rodikliai.
Net ir santykinai aukštesnes pajamas uždirbantys namų ūkiai ES senbuvių didmiesčiuose be paskolų įpirkti būsto nepajėgia, daug didesnį vaidmenį tenai vaidina būsto nuoma“, – pridūrė ji.
Pasak ekonomistės, kitas svarbus aspektas yra tai, kad ES senbuvėse ir Šiaurės šalyse stabilesnė makroekonominė aplinka ir mažesnės rizikos kuria palankesnę terpę skolinimosi poreikiams ir kitų kredito rūšių populiarumui.
Nebūtinai reiškia, kad lietuviai turi daug pinigų
Visgi ekonomistė paaiškino, kad mažas namų ūkių įsiskolinimas nebūtinai reiškia, kad gyventojai būstą ir kitą turtą dažniau įsigyja nuosavomis lėšomis.
Pasak jos, prie tokios situacijos labiau prisidėjo istorinės aplinkybės.
„Po Nepriklausomybės atkūrimo didelė dalis gyventojų būstą išsipirko už simbolinę kainą, dėl to iki šiol turime vieną aukščiausių ES gyvenančiųjų nuosavame būste rodiklių.
Vėliau augo pajamos, buvo kaupiamos santaupos, o nekilnojamojo turto vertė didėjo, bet nuo labai nedidelės bazės. Taigi, būsto įperkamumas, palyginti su ES senbuvėmis, buvo santykinai geras. Tai iš dalies reiškia, kad gyventojai dažniau nei Vakarų Europos miestuose būstą galėjo įgyti nuosavomis lėšomis, pardavę turėtą ar paveldėtą turtą, arba skolinasi mažesnę perkamo nekilnojamojo turto vertės dalį“, – nurodė pašnekovė.
Visgi I. Genytė-Pikčienė pridėjo, kad po 2009 m. Didžiosios recesijos gyventojai tapo gerokai atsargesni, o ir Lietuvos bankas įdiegė konservatyvesnius skolinimo standartus, todėl kreditavimo rinka vystėsi tvariai, o įsiskolinimo lygis nedidėjo.
„Pastaraisiais metais situacija pamažu keičiasi – augant pajamoms ir būsto paskolų portfeliui, jaunesni namų ūkiai būstą vis dažniau įsigyja pasitelkdami kreditą.
Vis dėlto, palyginti su dauguma ES valstybių, Lietuvos namų ūkių įsiskolinimas išlieka vienas mažiausių, tai didina šalies atsparumą įvairių išorinių krizių akivaizdoje“, – komentavo ekonomistė.
Ateityje lietuviams teks skolintis daugiau
Ekonomistė neslepia, kad ateityje be kredito būstą įsigyti bus įmanoma vis rečiau ne vien dėl kylančių būsto kainų, bet ir dėl besikeičiančio Lietuvos regioninio demografinio žemėlapio.
„Telkimosi į didmiesčius procesai, urbanizacija itin ryški ir pas mus, tad būsto rinkos dinamika didmiesčiuose ir sostinėje itin reikšmingai skiriasi nuo atokesnių regionų.
Turintiems ar paveldėjusiems būstus atokesnėse vietovėse be kredito pirkti būstą ir persikelti į didmiesčius darosi vis sunkiau ir sunkiau“, – pabrėžė I. Genytė-Pikčienė.
Tai, pasak jos, savaime programuoja tolesnį kredito rinkos augimą.
„Žinoma, atsakingo skolinimo reikalavimai, stabilesnė, tobulėjanti ir modernėjanti nuomos rinka šiuos procesus lėtins“, – prognozuoja specialistė.
Kam dažniausiai skolinasi lietuviai?
Natūralu, kad dažniausiai gyventojai skolinasi būsto įsigijimui.
Tačiau duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai dažna skolinasi ir kitiems praktiškiems, kasdienio gyvenimo poreikiams patenkinti.
Didžiausia dalis vartojimo paskolą svarstytų būstui atnaujinti (27 proc.), kiek mažiau – automobiliui (26 proc.), rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa.
Rečiau paskola būtų skiriama energetiniam efektyvumui (8 proc.), baldams ar buitinei technikai (7 proc.), o kelionėms ar asmeninėms šventėms ją rinktųsi vos keli.
„Šias tendencijas matome ir praktikoje – pavyzdžiui, kovo mėnesį vartojimo paskolų paklausa augo, palyginti su ramesniais sausio ir vasario mėnesiais. Tai galima sieti su sezoniškumu: po žiemos gyventojai imasi įgyvendinti pavasario planus – remontuoja ar atnaujina būstą, tvarkosi aplinką, investuoja į namų gerinimą ar perka sezoninę įrangą“, – sako R. Mylė.
Pasak jos, kartu auga ir paskolų sumos – vidutinė vartojimo paskola kovą siekė apie 8,8 tūkst. Eur ir buvo maždaug 10 proc. didesnė nei sausį–vasarį.
Panašiai ir kitose Baltijos šalyse – Latvijoje vidutinė paskolos suma kovą siekė apie 7 tūkst. Eur, kai anksčiau 6,4 tūkst. Eur, o Estijoje – apie 9,4 tūkst. Eur, lyginant su 8,2 tūkst. Eur metų pradžioje.
„Vartojimo paskolą gyventojai dažniausiai pasitelkia kaip sprendimą reikalingoms, o ne spontaniškoms išlaidoms. Tai rodo, kad skolinamasi gana racionaliai – prireikus spręsti konkrečią situaciją arba investuoti į gyvenimo kokybę“, – sako „Luminor“ banko ekspertė.
Vis dėlto, daugiau nei trečdalis gyventojų (36 proc.) nurodo, kad vartojimo paskolos apskritai nesvarstytų. Vienos dažniausių priežasčių – nenoras turėti finansinių įsipareigojimų (37 proc.) bei mokėti palūkanų (36 proc.). Pasak ekspertės, tai gali rodyti tiek atsargų požiūrį, tiek gajus stereotipus apie skolinimąsi.
„Normalu, kad kai kurie paskolas sieja su finansiniais sunkumais ir jų vengia. Neigiamą požiūrį gali lemti ankstesnės patirtys, emocinio raštingumo lygis, nepasitikėjimas finansų rinka, kiti faktoriai. Tačiau dažniausiai pati paskola nėra nei vaistas, nei nuodas – viskas priklauso nuo to, kaip ir kokiam tikslui skolinamės“, – teigia R. Mylė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Skolinasi Nauseda.
