Kaip matome, premjero Sauliaus Skvernelio reitingai pasiekė Viktoro Uspaskich buvusius reitingus. Tačiau, susidaro įspūdis, kad nežiūrint DP 20 tūkstančių partinių narių elektorato, šis projektas jau traukiasi iš Lietuvos politinės arenos. Jau galima pastebėti, kad Vyriausybė nuolat derina įvairias vykdomas iniciatyvas su Seimo Kultūros komiteto pirmininku R.Karbauskiu. Kai kurie naujos valdžios siūlymai, manau yra abejotinos vertės. Todėl ir reitingai gali nuolat kisti. Pavyzdžiui, Civilinio kodekso pataisos. Žurnalistai pirmieji pradėjo skambinti pavojaus varpais apie "drąsų žingsnį" totalinės diktatūros link. Šia prasme galima suprasti ir politikų klaidinimus ir naujos valdžios "problemos CK pataisose nematymą". Kuo labiau giliniesi, tuo labiau darosi akivaizdu, kad nauja valdančioji dauguma panoro apsidrausti, kad ta situacija, kai šaipomasi iš visokių daugiau negu keistų siūlymų ir idėjų, pagaliau baigtųsi. Kaip jiems dirbti 100 dienų, jei net dabar neleidžiama laisvai kvailioti. O kaip atidirbti keturis kadencijos metus, jei nebus galima taip dirbti, kad niekas nepavyktų ir stagnacija prasitęstų? Dabar LVŽS neturi galimybės kaltinti buvusių, nes su jais koalicijoje. Kai abi šios jėgos sukirto rankomis, galima buvo spėti, kad bus tas pats. Tik ji gal bus labiau margesnė visokiais "embrionais" ir "kavos puodeliais". Vienas gali pasakyti, kad ministras turėtų mąstyti ką kalba, o tiesmukiškas pilietis rėš tiesiai - beprotis. Stop. O jei valdininkas ims ir labai smarkiai įsižeis. Pristatys medicininę pažymą kartu su skundu teismui ir pirmyn... Tada teks visiems, dar norintiems kažką pasakyti griebtis Ezopo kalbos ar veidmainiškai aiškinti: "Štai koks šaunuolis ministras. Saugo, kad gamtos neterštų..." Atmetus panašius variantus, išlieka esmė: atsirinkti tai ko siekia viešos informacijos pateikėjas - tiesos paieškoms ar žmogaus apšmeižimui paliekama teismams. Realus gyvenimas įrodo, kad visada viskuo pasitikėti negalima. Net ir teismai suklysta. Net ir žiniasklaida toli gražu nėra be nuodėmės. Galima pastebėti tokių rašinių, kurie į tiesos paieškas net visai nepanašūs. Tačiau ji bent jau nori išsaugoti galimybę ištarti ir atvirą žodį. O ko siekia politikai ir valdininkai dviprasmiškomis įstatymo formuluotėmis? Gal taip tik siekiama apsaugoti nuo nepalankios kritikos. Vyresnės kartos skaitytojai tokioje sistemoje jau buvo. Konkretus sovietmečio pavyzdys: Už rankinės rašymo mašinėlės neteisėtą įsigijimą - 5 metai nelaisvės... Nuo skambučio iki skambučio...

sio politiko "skeletas spintoje" yra tai, jog jis yra buves kysininku-aferistu ("teisetvarkos bendruomenes") gaujos narys, todel tokiam asmeniui vadovaujant vyriausybei naivu tiketis kysininkavimo sumazejimo politiku tarpe, atvirksciai, visas kusininkavimo mastas tik padides ir bus visiskai neviesinamas