Grupę Seimo narių papiktino žinia, kad rugsėjo 17-18 dienomis Lietuvoje esančių lenkų tautinių mažumų mokyklose pamokas veda lektoriai iš Lenkijos.
25 Seimo narių pasirašiusių pareiškimą dėl pilietinės integracijos tautinių mažumų švietimo sistemoje nuomone, Lietuva ir Lenkija skirtingai interpretuoja kai kuriuos istorinius faktus, todėl tokių pamokų organizavimas Lietuvos mokyklose yra neetiškas.
Seimo nariai taip pat pažymi, kad apie šią akciją nebuvo informuota nei Švietimo ir mokslo, nei Užsienio reikalų ministerijos.
Lenkijos tautinės atminties instituto inicijuotos akcijos tikslas - supažindinti vaikus su Lenkijos istorija ir, parlamentarų spėjimu, su Sovietų Sąjungos prieš 70 metų tomis dienomis įvykdyta agresija.
Pareiškimo iniciatoriai siūlo Vyriausybei stiprinti pilietinę integraciją tautinių mažumų švietimo sistemoje, skiriant ypatingą dėmesį valstybinės kalbos ir Lietuvos istorijos mokymo kokybei, bei atkreipti dėmesį į nepakankamas Švietimo ir mokslo ministerijos pastangas užtikrinant pilietinį ugdymą ir vieningą nacionalinę švietimo sistemą.
Artimiausiu metu siūloma pateikti Seimui Švietimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą kartu su lydimųjų teisės aktų projektais, kuriuose būtų atsižvelgiama į Baltijos šalių ir Lenkijos praktiką, tautinių mažumų mokyklose nustatant dalies mokymo dalykų dėstymą valstybine kalba, taip pat būtų aiškiau apibrėžiamas Lietuvos istorijos mokymo prioritetas.
Raginama įpareigoti Švietimo ir mokslo ministeriją artimiausiu metu sudaryti ir pradėti įgyvendinti papildomą Lietuvos istorijos mokymo programą tautinių mažumų mokyklose, susijusią su artėjančia Lietuvos istorinės sostinės Vilniaus susigrąžinimo 70 metų sukaktimi, taip pat su tuometės Lenkijos vadovų įvykdytos Rytų Lietuvos okupacijos 90 metų sukaktimi.
Užsienio reikalų ministerijai siūloma nurodyti imtis diplomatinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias nesankcionuotam užsienio valstybių struktūrų kišimuisi į ugdymo procesą Lietuvos švietimo sistemoje.
