nieko nesuprantu,kur spaudziu ant minusu,vienu sumazeja,o kodel nepadideja.Sukiciu pasaulis

Nepamirškime, kad viena iš priežasčių, kodėl pertvarkos periodu profesorius Landsbergis keitė savo nuomonę apie „brangiąją“ tarybinę valdžią, buvo pakankamai buitinė ir savanaudiška. 1980-ais metais Antakalnyje (Vilniaus mikrorajonas) Šilo gatvėje, visai arti pušyno draustinio, Lietuvos Ministrų Taryba respublikinio lygio darbuotojams pastatė kelis triaukščius 6-bučius, pagerinto išplanavimo namus. Be ministrų, Lietuvos KP CK ir Ministrų Tarybos darbuotojų šiuose namuose butus gavo ir nusipelnę Lietuvos architektai broliai Nasvyčiai. Noras ten apsigyventi apsvaigino ir „Lietuvos TSR nusipelniusį meno darbuotoją“ draugą Vytautą Landsbergį. Bet nepavyko, kadangi jo nuopelnai Lietuvos menui buvo, kaip čia pasakius, vertinami santūriai. Tuomet Lansbergis nutarė veikti, bet ne kaktomuša, o jam įprastu gudrumu, ir savo merkantiliškus interesus paslėpti žmonių interesų gynimo vėliavos šešėlyje - jis iš konservatorijos darbuotojų surinko parašus po pareiškimu su reikalavimu nutraukti tilto per Nerį, priešais Šilo gatvę, statybą, kadangi, visuomenės veikėjo nujomone, ši statyba padarytų nepataisomą žalą Antakalnio draustiniui.

Iš tikrųjų po skambia peticija slėpėsi banalus Landsbergio kerštas Šilo g. gyventojams, kuriuo jis siekė atimti išų gatvės gyventojų patogų pravažiavimą į miesto centrą. Bet tuo metu profesorius visuomeninėje-politinėje erdvėje buvo niekas ir vadinosi jis niekaip. Todėl jo planas sustabdyti tilto statybą žlugo. Partijos Spalio rajono komitete (tuomet aš buvau antrasis to komiteto sekretorius, o konservatorijos partinė organizacija buvo rajono įskaitoje) situacija buvo žinoma ir sukėlė tik pašaipą.

Toks ir buvo Landsbergis, savo asmenines problemas jis mielai spręsdavo suteikdamas joms labai svarbių visuomeninių, visos Lietuvos, interesų pobūdį. Tapus „Sąjūdžio“ vadovu, šis Landsbergio talentas save ir savo interesus tapatinti su, nei daug nei mažai, Lietuva pasireiškė visu gražumu, prieš kurį nublanktų net ir kuklumu nepasižymėjęs Liudvikas XIV. Be šeimos gyvenimo sąlygų pagerinimo, apie kurį kalbėjome anksčiau, Landsbergis sūnui, priregistruotam J. Kupalos g., įgijo dvejų aukštų namą Pavilnyje. Pasiekė, kad būtų skubiai grąžinta priklausiusio tėvui Landsbergiui-Žemkalniui pusė namo Kaune, kuris buvo konfiskuotas 1944 metais. Visas šias gyvenamąsias patalpas apstatė importiniais baldais pagal talonus, kuriuos gauti paprasti žmonės stovėjo eilėje ne vienus metus. Taip pat be eilės įsigijo naujutėlaitį „Žiguli“ automobilį.

Tai buvo solidus užmokestis „Sąjūdžio“ vadovui už kolaboravimą. Bet nežiūrint į tai, apsukrusis Landsbergis savo paskutiniame pseudoliteratūriniame opuse „Kaltė ir atpirkimas“ be jokios sąžinės graužaties už žymiai mažesnes tarybines privilegijas jiezuitiškai griežtai smerkia lietuviškus kolaborantus, ir savęs jų ratui, žinoma, nepriskiria.

Tai sena Landsbergių giminės tradicija, matyti kito akyje šapelį, nepastebint, kad pas juos pačius akyje visas baslys.

labai gerai mano mintis isdeste Publijus Beda tame kad portalas neleido padeti pliusiuko Tai gavau bandyt rasyt paaiskinima

labai gerai mano mintis isdeste Publijus Beda tame kad portalas neleido padeti pliusiuko Tai gavau bandyt rasyt paaiskinima

pasivadinęs Normanu, tikiesi sužibėti???????????????????????????????????????????????? NA NA

sutinku .žodis i žodi teisingi

Politinis jovalas Lietuvoje jau pasiekė apogėjų,reikia kuo greičiau ieškoti išeičių,bet jovalo dalyviai to visiškai nenori(jiems ir taip gerai)o galinčių ką nors pasiūlyti kaip ir nesimato.

Manau,ne pati didžiausia bėda yra šiandieninis Landsbergių susireikšminimas ir pretenzijos tautai.Didžiausia patriarcho nuodėmė yra jo vadovautos partijos išsigimimas ir degradacija.Per 23m.buvimo politikoje jie labiausiai nuvylė tautą ir sutrypė Sąjūdžio įdealus.Jie neišugdė naujų jaunų politikų ir šiandien į Prezidento rinkimus neturi netgi Šustausko lygio kandidato.Kandidato,kuris surinktų tiek balsų kiek surinktų taksistas.Dar jie didžiuojasi,kad suvaldė valstybės finansus krizės metu.Taip viską suvaldydavo ir geležinis Koba,suvaldytų ir Iljičiaus virėja.Tokio proto užtenka ir daunui,atimti iš vargšų nęs jų dauguma.O juk vargšų dalia nieko neturėti tai ko čia piktintis?Šlykštu iki vėmimo matyti nusibodusius jų abrozus ir klausyti kalbų,kad net tas,kuris abejoja Chevron technologijomis,arba klausia kiek kainuos būsimosios AE elektra,tarnauja Rusijai ir jos KGB.

šitas snarglius viauksėtojas tai tikrai yra niekam neįdomus, todėl bando atkreipti į save dėmesį kasdamas Landsbergiui į batą. Čia panašiai, kaip meno šedevrą apspjauna koks nors bedalis ir didžiuojasi save išvydęs laikraštyje.

KIEK TAS VAIKAS STENA