Esą kalėjimo darbuotojai ignoravo jo pagalbos prašymus, todėl jis privalėjo gydytis pats – perrišinėti žaizdą savarankiškai. O po operacijos likusius siūlus, padedamas kito nuteistojo, jis išsitraukė pats.
Tačiau Kauno apygardos teismas konstatavo, kad šioje istorijoje lemiamą vaidmenį suvaidino ne tariamas medikų neatsakingumas, o paties Simono pasirinkimai.
Todėl teismas atmetė nuteistojo Simono ieškinį Lietuvos valstybei dėl 100 tūkst. eurų neturtinės žalos.
Vyras tvirtino, kad po prieš 5 metus Kauno klinikose atliktos kairės čiurnos operacijos Kybartų pataisos namuose jam nebuvo užtikrinta tinkama priežiūra, dėl to esą išsivystė infekcija, todėl šiandien jis nebegali normaliai vaikščioti.
Reikalavo atlyginti 100 tūkst. eurų
Ieškovas nurodė, kad 2021 m. birželio 3 d. po traumos kreipėsi į Vilkaviškio ligoninę, vėliau buvo gydomas Kauno klinikose, kur 2021 m. birželio 16 d. jam atlikta operacija.
Pasak nuteistojo, grįžus į tuometinius Kybartų pataisos namus neva jam nebuvo suteikti ramentai, perrišimai turėję būti daromi kasdien, tačiau medicinos personalas dažniausiai to nedarė, todėl persirišinėti žaizdą tekdavo pačiam.
Vyras tvirtino, kad po 2 savaičių siūlai turėjo būti išimti, bet dėl praktinių kliūčių jis tai esą padarė pats, o netrukus žaizda supūliavo.
Ieškovas pabrėžė, kad medicininiuose dokumentuose ilgą laiką nėra įrašų, todėl, jo vertinimu, tai rodo, jog reali pooperacinė priežiūra nebuvo vykdoma.
Pats atsisakė bendradarbiauti
Valstybei atstovavusios Valstybinės ligonių kasos atstovai tvirtino, kad pacientui po operacijos buvo primygtinai rekomenduota vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur būtų buvusi užtikrinta visavertė priežiūra, tačiau jis atsisakė ir pareikalavo grąžinti jį į Kybartus.
Atsakovės pozicija buvo tokia – paciento nebendradarbiavimas su personalu ir rekomendacijų nevykdymas lėmė neigiamas pasekmes. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2025 m. kovo 12 d. jau buvo konstatavusi, kad žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nenustatyta.
Kalėjimo atstovai taip pat prašė ieškinį atmesti, akcentuodami, kad ieškovas atsisakydavo ateiti persirišti žaizdos į medicinos punktą, reikalavo procedūras atlikti kameroje, o tai, pasak institucijos, prieštaravo saugumo reikalavimams.
Komplikacijai įtakos turėjo paciento elgesys
Byloje remtasi ir eksperto ortopedo traumatologo išvada. Jo vertinimu, operacijos metodika buvo įprasta ir teisinga, o pooperacinės rekomendacijos – tikslios.
Tačiau ekspertas pažymėjo, kad apie laikotarpį nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. liepos 19 d. duomenų trūksta, nes medicininių įrašų nėra.
Kartu ekspertas nurodė, kad paciento atsisakymai vykti į specializuotą įstaigą, perrišimus atlikti ne medicinos punkte bei neaiškus vaistų vartojimas galėjo lemti infekcijos patekimą į žaizdą.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kameroje laikytis medicininių procedūrų standartų praktiškai yra neįmanoma.
Teismas vertino ir liudytojų parodymus. Pataisos įstaigos medicinos darbuotojos pabrėžė, kad perrišimai gali būti atliekami tik medicinos punkte, kuriame yra tvarstomasis, o ieškovas, kviečiamas atvykti, atsisakydavo ir reikalavo perrišti jį kameroje.
Pasak liudytojų, vaistus ir tvarsliavą jie perduodavo, tačiau procedūrų kameroje, pagal nustatytą tvarką, atlikti negalima.
Teismas taip pat akcentavo, kad byloje nėra patikimų rašytinių įrodymų, jog ieškovas prašė ramentų ir jų negavo, o jo argumentai šiuo klausimu iš esmės rėmėsi skirtingais paaiškinimais.
Kauno apygardos teismas savo sprendime konstatavo, kad infekcijos atsiradimas laiko atžvilgiu sutapo su siūlų išėmimu, kurį ieškovas, kaip teigė, atliko pats, todėl tai galėjo turėti tiesioginės įtakos žaizdos užkrėtimui.
Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas buvo pasirašęs sutikimą operacijai, kuriame įvardytos galimos komplikacijos, įskaitant infekciją ir sulėtėjusį gijimą.
Galiausiai teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovui padaryta atlygintina žala pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, todėl ieškinys atmestas.
Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
