Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas ketvirtadienį teismo posėdyje išnagrinėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimą dėl nuteistojo Vlado Belecko perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus.
2000 metais V. Beleckas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už kunigo ir kolekcininko Ričardo Mikutavičiaus nužudymo organizavimą.
Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus, teismas atsižvelgė į tai, kad V. Belecko padaryti nusikaltimai yra itin sunkūs, sukėlę sunkias neigiamas pasekmes. Savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis pripažino tik prieš prašydamas kalėjimo administracijos teikti teikimą dėl jo perkėlimo į pataisos namus, todėl tai teismui kelia rimtų abejonių dėl jo prisipažinimo ir gailėjimosi nuoširdumo. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad V. Beleckui pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo iki gyvos galvos, atliekamos kalėjime, tikslai dar nėra pasiekti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas jau antrą kartą svarstė nuteistojo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus klausimą. 2010 m. rugsėjo 20 d. teikimas buvo atmestas iš esmės tais pačiais motyvais.
Nutartis per 5 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.
Lukiškėse – neliečiamojo statusas?
Kaip Balsas.lt anksčiau skelbė, V. Beleckas nuo senų laikų garsėjo kaip sumanus brangių meno šedevrų perpardavinėtojas.
Vieną šiurpiausių nusikaltimų Lietuvos kriminalistikos istorijoje sumaniusio kauniečio kaimynai, iki šiol besiglaudžiantys Žemuosiuose Šančiuose esančiuose mediniuose barakuose, prisiminė, kad dar jaunystėje Beleckas, prireikus antikvarinių baldų, paveikslų ar senovinių skulptūrėlių, bet kuriuo paros metu išmaišydavo visą Kauną ir galiausiai jų rasdavo.
Dėl išskirtinių gabumų realizuojant meno kūrinius jis buvo gerbiamas ne tik tarp pogrindžio milijonierių. V. Beleckas ir patikimiausiu meno vertybių ekspertu, kurį vertino kadaise šalyje karaliavusių Kauno Daktarų, Vilniaus brigados, Panevėžio Tulpinių ir Šiaulių Princų gaujų nariai.
Kaune kalbama, kad būtent šie kriminalinio pasaulio lyderiai iki gyvos galvos Lukiškėse kalinčiam V. Beleckui yra suteikę amžinos neliečiamybės ir saugumo garantiją.
Daktarai tikėjosi pasipelnyti
Kad V. Beleckas neblogai pažinojo didžiausius šalies gangsterius, rodo vienas įdomus faktas. 2005 metų gruodžio pabaigoje Kauno apygardo teisme pagrindiniais V. Belecko buvusios sutuoktinės Onos Daujotienės bendrininkais, siekiant parduoti iš nužudyto kunigo R. Mikutavičiaus pavogtus meno šedevrus, pripažinti senosios Daktarų kartos šulai - Egidijus Abarius, pravarde Goga ir Virginijus Silvestravičius.
Jie abu išvengė realios kalėjimo bausmės ir atsipirko minimaliomis piniginėmis baudomis. Šiandien šie vyrai teisiami dėl praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje padarytų nusikaltimų, nes yra minimi kaip pagrindiniai įtariamieji, prisidėję prie rezonansinių Daktarų gaujos nusikaltimų.
Tirdami kūrinių iš dvasininko meno kolekcijos likimą ir nagrinėdami šią skandalingą bylą, ne tik Lietuvos kriminalinės policijos darbuotojai, bet ir Vokietijos agentai apsimetė meno šedevrų kolekcininkais ir buvo susitikę su Goga dėl neteisėtai parduodamų brangių paveikslų.
Prisimindamas kunigo paveikslų tyrimą Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis kiek anksčiau savaitraščiui „Balsas.lt savaitei“ sakė, kad prie meno šedevrų perpardavinėjimo proceso prisidėjo Daktarų senbuviai Goga ir vėliau nuo rimtesnių kaltinimų išsisukęs Vidmantas Gudzinskas, pravarde Guzas.
„Nėra duomenų, kad jie būtų dalyvavę nužudant ar apiplėšiant kunigą. Tačiau parduodant jo paveikslus šių veikėjų vaidmuo užfiksuotas. Matyt, tikėjosi neblogai pasipelnyti“, − svarstė A. Matonis.
