Anot Kriminalistinių tyrimų valdybos viršininko Sauliaus Gago, kiekvieno nusikaltimo atveju yra paliekami pėdsakai ir tik nuo ekspertų įgūdžių priklauso, kokių svarbių įkalčių pavyks aptikti:
„Itin svarbu atkreipti dėmesį į įvykio vietos apžiūrą. Tai lemia tolimesnę tyrimo sėkmę ir visą eigą. Jeigu mes nekreipsime tinkamo dėmesio įvykio apžiūrai, tuomet taps labai sunku kokybiškai ištirti nusikaltimą. Ar tai būtų žmogžudystė, kūno sužalojimas, ar kokia vagystė – įvykio vietos apžiūra lemia 90 procentų sėkmės.“
Prisistatykite ir pristatykite, kokiam struktūriniam padaliniui jūs vadovaujate?
Nuo 2024 m. vasario šis struktūrinis padalinys buvo pervadintas į Kriminalistinių tyrimų valdybą. Iki tol jis buvo žinomas kaip Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras. Mūsų valdyboje atliekami plataus spektro kriminalistiniai tyrimai.
Tai ir šaunamojo ginklo tyrimai, automobilių numerių identifikavimas, narkotinių medžiagų, jų sudėties, koncentracijos nustatymas. Taip pat biologinių tyrimų skyriuje atliekami DNR, tėvystės nustatymo tyrimai. Taip pat rašysenos tyrimai.
Informacinių technologijų skyriuje atliekami tyrimai su telefonais, kompiuteriais, planšetėmis. Su juose esame informacija, jos ištraukimu. Tai itin svarbi sritis, nes būtent elektroninėje erdvėje šiuo metu yra įvykdoma itin daug nusikaltimų. Be šiuolaikinių technologijų nusikaltimai nevyksta.
Ar šiais laikais yra lengva paslėpti nusikaltimo pėdsakus?
Viskas priklauso nuo to, kokio lygio specialistas atlieka nusikalstamą veiką, kokių ekspertinių žinių jis turi. Jei jis turi tam tikrų kompetencijų, tai dar prieš patį nusikaltimą yra pasiruošiama ne tik kaip paslėpti pėdsakus, bet ir kaip kuo mažiau jų palikti.
Visuomenė yra plati, nusikalstamų veikų spektras yra didelis, todėl kiti net nepagalvodami kažką daro, filmuoja, viešina socialiniuose tinkluose. O vėliau bando paneigti, kad to nedarė. Tai tokio lygio informaciją surasti ir susieti su konkrečiu asmeniu nėra sudėtinga. Ir mes neapsiribojame tik Lietuvos teritorija, o bendradarbiaujame su užsienio valstybėmis išaiškindami nusikaltimus.
Žinoma, dažnai nusikaltimai daromi per vadinamųjų trečiųjų šalių serverius. Taip bandoma nuslėpti pėdsakus. Tikrai ne vienas yra sulaukęs skambučio, o kai pabandė perskambinti ir atsiliepė žmogus, jis tvirtino, kad niekam neskambino.
Koks tokių skambučių tikslas?
Tikslas, kad nerastų jų pėdsakų ir suklaidintų žmogų. Gal yra kitos nusikalstamos veikos, kai tu perskambini, o tas skambutis yra brangiai apmokestinamas, nors būtent tokių atvejų nėra daug. Būna atvejų, kai nebegali prisiskambinti numeriu, iš kurio praleidai skambutį. Bet jei tas numeris sutampa su kito asmens, tai jis atsiliepia ir sako, kad niekam neskambino.
Dėl sukčiavimų sakoma, kad kol policija pradeda tyrimą, nusikaltėlių pėdsakai jau būna ataušę. Kiek tame tiesos?
Priklauso nuo įvairių faktorių. Pavyzdžiui, kada padaryta pati nusikalstama veika. Jei tai įvyko čia ir dabar bei žmogus iškart suprato, kad tapo sukčių auka, tai būna sėkmingų atvejų. Yra užkertamas kelias nusikaltėliui, grąžinami nukentėjusiojo pinigai.
Pavyzdžiui, buhalterė ryte aptarinėja vakarykščius įmonės vardu atliktus pavedimus. Informuoja direktorių, kad štai jūs prašėte padaryti skubų pavedimą ir aš jį padariau 35 tūkst. eurų sumai. Direktorius sako, kad jokio pavedimo neprašė padaryti. Susitikrina, kad ne jis siuntė žinutes, o susirašinėjimas buvo perimtas. Buvo atsiųsta nežinoma sąskaita. Jei greitai informuojama policija, pareigūnai susisiekia su banku ir kartais spėjama sustabdyti bankinį pavedimą. Pavyzdžiui, dėl laiko skirtumo tarp šalių pinigai gali nusėsti banke ir būti sėkmingai sugrąžinti. Čia sėkmės istorija.
Bet jeigu pagal tą patį scenarijų viskas susidėliotų šiek tiek kitaip ir direktorius apie pavedimą būtų informuotas tik po savaitės, grįžęs iš atostogų. Tada jau sudėtinga, nes pinigai būna iškeliavę iš vienos šalies į antrą, iš antros į trečią ir dar toliau.
Sukčiavimo atveju yra taikomasi į didesnes sumas. Žinoma, yra smulkesnių sukčiavimo atvejų, tai tie žmonės žino, kiek pamėginti pasisavinti, kad negrėstų baudžiamoji atsakomybė.
Kas turėtų labiau prisidėti prie sukčiavimo prevencijos?
Policijoje yra įsteigtas centras, kurio pagrindinė veiklos kryptis – kova su sukčiavimu. Realybė rodo, kad tai yra labai aktualu ir reikalinga. Vien šiais metais, birželio pabaigoje, sukčiai buvo išvilioję daugiau kaip 14 milijonų eurų. Tiek buvo padaryta žalos žmonėms, kurie kreipėsi dėl sukčiavimo. Atviras klausimas, o kiek dar žmonių nesikreipė dėl to? Irgi nemenka dalis.
Policija tarpininkauja, kreipiasi į Lietuvos banką, į kitas tarnybas, siekdama sugrąžinti pinigus, informuoti apie sukčiavimo atvejus. Kiekvieną dieną matome suvestinėse skirtingas išviliojamas pinigų sumas. Nuo pirmadienio iki penktadienio kasdien kone po 100 tūkst. eurų prarandama. Savaitgalį tie skaičiai sumažėja, bet tos sumos yra didelės. Jos verčia ieškoti būdų ne tik policijai, bet ir kitoms tarnyboms, kaip tuos nusikaltimus užkardyti.
O kai jau nusikaltimai yra įvykdomi, tai mūsų valdyboje atliekami tyrimai. Nustatomi asmenys, kurie dėjo skelbimus, bet paaiškėja, kad jų tikslas buvo tik išvilioti pinigus. Teko pačiam susidurti su atveju, kai buvo pasinaudota mano atvaizdu ir skirtingose platformose patalpinti skelbimai, kad neva kažką parduodu. Sulaukiau užklausų, ar tikrai parduodu, tai atsakiau, jog tikrai ne. Pasisekė, kad žmogus susisiekė ir niekam nepervedė pinigų.
Tokių atvejų yra tikrai daug, kai žmonės susigundo pigesniais bilietais, transporto priemonėmis. Pavyzdžiui, perka Anglijoje traktorius, kur randa pigesnių variantų. Padaro pavedimą, praeina mėnuo, o žadėtos priemonės taip ir nesulaukia. Tada kreipiasi į policiją, nes po mėnesio suprato, kad tapo sukčių auka.
Kokio tipo pėdsakai yra paliekami?
Visi prietaisai, kuriuos naudojame turi savo identifikacijos numerius, todėl mes visi paliekame pėdsakus. Galvojame, kad tokių pėdsakų nėra, nes jų vizualiai nematome. Žvelgiant istoriškai, tam tikru momentu atsirado daktiloskopija. Buvo įrodyta, kad kiekvieno žmogaus pėdsakai yra unikalūs.
Taip prasidėjo proveržis. Dar praeitame šimtmetyje atsirado DNR tyrimai, kurie tapo nenuginčijamu įrodymu, kad tas žmogus buvo įvykio vietoje. Tad liko tik įrodyti, kad būtent tas žmogus padarė nusikaltimą. Čia jau tyrėjų darbas. Bet daktiloskopų ir DNR įrodymų niekas nepaneigs.
Kokie faktoriai lemia sėkmingą tyrimo baigtį?
Itin svarbu yra įvykio vietos apžiūra. Tai lemia tolesnę tyrimo sėkmę ir visą eigą. Jeigu mes nekreipsime tinkamo dėmesio įvykio apžiūrai, tuomet yra labai sunku ištirti nusikaltimą. Ar tai būtų žmogžudystė, kūno sužalojimas, ar kokia vagystė – įvykio vietos apžiūra lemia 90 proc. sėkmės.
Tiek filmuose, tiek realybėje atvykę pareigūnai stengiasi aptverti kuo didesnę teritoriją aplink įvykio vietą. Tam, kad būtų galima kuo efektyviau surasti bei užfiksuoti paliktus pėdsakus. Aptvėrus teritoriją, yra laukiama, kol atvyks ekspertai, kurie naudoja specialius kostiumus ir specialias priemones pėdsakams užfiksuoti bei surinkti.
Ko yra ieškoma įvykio vietoje?
Ieškoma įvairiausių detalių. Pavyzdžiui, nuorūkų. Gal prieš nusikaltimą asmenys stebėjo įvykio vietą, o laukdami rūkė. O tada numetė nuorūką. Gal jie paliko butelį ar skardinę gėrimo. Tos detalės yra svarbios. Daug priklauso nuo eksperto. Juo negali būti bet kas.
Ekspertas turi turėti tam tikrų žinių bagažą. Pirmiausia, jis turi surasti pėdsaką. Antra, jis turi juos užfiksuoti. Trečia, tinkamai paimti. Ir supakuoti taip, kad galėtų atsiųsti į laboratoriją. Yra tam tikri įvykiai, kai važiuojama ir dalyvaujama įvykio vietoje. Tarkime, sprogimai. Tokių ekspertų ir tyrėjų nėra tiek daug. Mūsų specialistas išvažiuoja, nes sprogimai nėra dažnas atvejis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
