Krikščionybės išbandymai šių dienų Europoje

laisvės lygybės brolybės be kriksčionisku pamatu niekada nebus nes labai sunku pildyti dekaloga be prigimtinių vertybių, kurios peduodamos is kartos į kartą. Laisvę reikia suprasti taip, kad visada būsi laisvas, jeigu puoselėsi prigimtines teises, lygiuotis reikia į tai, kas kuria ir tobulina prigimtines teises, brolija, tai bendruomenė kuri saugo ir laikosi prigimtinių teisių

Europa kūrėsi degindama nekaltus žmones ant laužų, žudydama ir kankindama Lietuvos ir kitus jiems neįtinkančius gyventojus. Tai yra krikščioniškos europos ištakos. Jie vykdė genocidą, kurio mastas ko gero buvo dar didesnis nei Hilterinėje Vokietijoje, o tikslas buvo palaužti ir padaryti paklusniais visus žmones.

"...Žlugo majų, keltų, graikų, romėnų kultūros..."

Pirmosios trys ne žlugo, o buvo sunaikintos ginklu.
Pastaroji - paspringo berydama Europą. O naikino ją (o gal ir jas?) - būtent krikščionybė.
Tai ar didelis nuopelnas kultūrą griaut?
Pagaliau, ar tai humanistinė kultūra, kažkada buvusius laisvus valstiečius, - įbaudžiavinusi?
O ir etika. Krikščioniškos etikos nėra. JI nebeegzistuoja. Yra Moizo, iš Hinduizmo pasiskolintoji, jo Dekalogo etika.
Ir nereikia hebrajui iš Nazareto primetinėti nebūtų dalykų. Jo nuopelnų ir be to pakanka. Ir ne jo kaltė, kad niekšai jo "pasekėjai" Jo vardu dangsto savo ir kitų nusikaltimus.

P.s. Analogiškas likimas bus ir pas, gal būt jau ir gimusį, būsimąjį radikalų krikščionybės reformatorių, apriori įvardintą Antikristu.

Europa stovi ant "laisvės, lygybės, brolybės' o ne ant priplėkusios kriščionybės pamatų. Krikščionybė tik karus kursto. Tie tikintys neva į vieną Dievą tarpusavyje susitarti negali.