Vis tik apie tokią tvarką žino toli gražu ne visi. Pvz., Kauno rajone gyvenanti Zita, paklausta, ar bent kartą siuntė tirti savo nuotekas, nustebo ir teigė pirmą kartą girdinti apie tokį dalyką:
„Nuo kada čia reikia nuotekas tirti? Keistai kaip, tikrai nesame girdėję tokio dalyko.“
Tuo metu už Vilniaus neseniai namą pasistatęs Linas pripažino net nežinąs, kokius nuotekų tvarkymo įrenginius turi:
„Reikės patikrinti, nes tikrai neįsivaizduoju. O tada ir žiūrėsim, ar reikia tas nuotekas tirti. Iki šiol nebuvau apie tai girdėjęs.“
Tad Aplinkos ministerija primena, kokie gyventojai privalo atlikti šiuos tyrimus, kiek tai kainuoja ir kas gresia to nepadarius.
Kas gresia netiriant savo nuotekų?
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnysis patarėjas Irmantas Valūnas primena, kad gyventojai, namuose įsirengę biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, turi tirti savo nuotekas.
Tokius tyrimus gyventojai turi atlikti ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus.
Jis pamini, kad už tokių tyrimų neatlikimą gali būti skiriama administracinė bauda.
Tačiau šiuo metu Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos (NTIS) funkcionalumai nėra galutinai sutvarkyti, todėl kol kas tyrimų neatlikusiems asmenims baudos nėra skiriamos.
Perklaustas I. Valūnas patikslino, kad tiesiogiai už nuotekų tyrimo neatlikimą atsakomybė nėra numatyta.
Tačiau gali būti pritaikoma Administracinių nusižengimų kodekso dalis, pagal kurią už nuotekų valymo įrenginių priežiūros pažeidimus asmenims gresia bauda nuo 90 iki 170 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 900 eurų.
Vis tik Aplinkos ministerija pabrėžia, kad šios tvarkos tikslas – tikrai ne baudų surinkti, o pripratinti gyventojus prižiūrėti savo turimus valymo įrenginius, kad šie veiktų taip, kaip numatė gamintojas, ir neterštų aplinkos.
Kiek kainuoja nuotekų tyrimas?
I. Valūno aiškinimu, asmenys, turintys atlikti nuotekų tyrimą, turi susisiekti su tokius tyrimus atliekančios laboratorijos atstovais ir užsakyti tokį tyrimą. Jie ir paims nuotekų mėginį.
Tokių laboratorijų sąrašas skelbiamas Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.
„Jeigu asmuo yra prisijungęs prie NTIS, tyrimų rezultatus jis gali matyti šioje informacinėje sistemoje. Apie rezultatus gali pranešti ir pati laboratorija.
Tyrimų kainą nustato pačios laboratorijos. Šiuo metu tyrimo kaina prasideda nuo maždaug 60 eurų“, – nurodė Aplinkos ministerijos patarėjas.
Jo teigimu, jeigu atlikto nuotekų tyrimo rezultatai neatitinka normų, tuomet reikėtų kreiptis į įrenginį prižiūrinčius specialistus.
I. Valūnas pažymėjo, kad asmenys, planuojantys įsigyti biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, turėtų rinktis tik sertifikuotus gaminius ir reguliariai rūpintis jų technine priežiūra.
Tuo metu gyventojai, įsirengę rezervuaro tipo individualių nuotekų tvarkymo įrenginius, tokio tyrimo atlikti neprivalo, nes tinkamai įrengti tokio tipo įrenginiai neišleidžia vandens į aplinką, o nuotekos iš jų tiesiogiai transportuojamos į vandenvalos įmonę.
„NTIS pagrindinis tikslas – sukurti individualių nuotekų tvarkymo sistemų registrą, kad būtų galima operatyviai reaguoti ir užtikrinti, jog į aplinką nepatektų nevalytos ar nepakankamai išvalytos nuotekos“, – akcentavo specialistas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
