Nors daug šio asmens biografijos kriminalinių įrašų jau seniai praeityje, bet net ir sulaukęs solidaus amžiaus Šiaulių „princas“ iki šiol mindžioja teismo slenkstį. Paskutinį kartą bausmės jis sulaukė 2017-siais už cigarečių kontrabandą ir bandymą papirkti pareigūnus.
Savo kaltę tik iš dalies pripažinęs „Baranis“ sulaukė teismo malonės ir išvengė realios laisvės atėmimo bausmės bei atsipirko bauda. Nors pastaraisiais metais kalbant apie šį asmenį minima cigarečių kontrabanda, šiurkštūs kelių eismo taisyklių pažeidimai, smulkus svetimo turto pagrobimas bei viešosios tvarkos pažeidimas, bet prieš daugiau kaip du dešimtmečius V. Baranauskas buvo įtakinga Šiaulių „princų“ grupuotės figūra. „Baranis“ buvo vienas šios grupuotės lyderių.
Vien ką pasako pats faktas, kad į jį iki 1998-ųjų buvo pasikėsinta net keturis kartus, tačiau visais atvejais „Baraniui“ pavyko išvengti mirties. Apie tai daugiau informacijos galima surasti kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ archyvuose.
Šūviai vidury baltos dienos
1998-siais sausio 30-ąją buvo rašoma apie šūvius vienoje Šiauliuose esančioje kavinėje. Šūviai aidėjo vidury baltos dienos. Šūviai sužeidė ne tik kavinėje sėdėjusį „Baranį“, bet ir du jo pažįstamus. Iš viso žudikas paleido beveik dešimt šūvių, tačiau visiems trims pavyko išvengti mirties.
Tuomet 40-metis V. Baranauskas į kavinę atvyko savo prabangiu šarvuotu sidabro spalvos „Mercedes-Benz“. Kavinėje susitiko trise ir, kaip rašoma „Akistatoje“, greičiausia, kalbėta apie imtynes. Mat vos prieš keletą dienų V. Baranauskas ir dar vienas iš kompanijos tapo dziudo imtynių čempionais.
Tuomet į kavinę neprisidengęs veido įėjo vyras ir pradėjo šaudyti. Liudininkai buvo tiek išsigandę, kad net negalėjo tiksliai pasakyti, kiek vyrų šaudė. Iš pradžių teigta, kad vienas. Vėliau ekspertai nustatė, kad arba vienas žmogus iškart šaudė iš dviejų ginklų, arba vis dėlto kavinėje buvo du žudikai.
V. Baranauskui buvo sužalota galva (vienu šūviu) ir krūtinė (dviem šūviais). „Baranio“ laimei, paleista į galvą kulka praskriejo kaukolės išore, tesužeisdamas smilkinį ir ausį. Pareigūnams net nekilo abejonių, kad samdomo žudiko (arba žudikų) taikinys buvo V. Baranauskas. Mat šis išpuolis prieš Šiaulių „princą“ buvo mažiausiai ketvirtas.
Trys nesėkmingi bandymai
V. Baranauskas buvo kilęs iš gausios šeimos ir dar jaunystėje pasižymėjo sportiniais pasiekimais. Imtynėse jaunimo kategorijoje jo rezultatai buvo puikūs, bet karjerą sugriovė kaltinimai išprievartavimu. Už tai jis buvo nuteistas ir atsidūrė kolonijoje.
Belangėje „Baranis“ greitai įgijo autoritetą ir pažemino vieną kalinį. Šis, keršydamas, naktį durklu smeigė V. Baranauskui į krūtinę. „Baranis“ tik per plauką išvengė mirties, ilgai buvo reanimuojamas. Galiausiai atgaivintas, atlikęs likusią bausmę, jis sugrįžo į Šiaulius.
Čia įkūrė stiprią „Princų“ grupuotę, kuriai, be jo, vadovavo V. Stanaitis-Stalonė, V. Kavaliukas-Amerikonas ir V. Šiaulys-Žemaitukas. „Princai“ savo įtaką įtvirtino užmezgę ryšius su „Vilniaus brigada“.
Antras pasikėsinimas į V. Baranauską surengtas 1992-ųjų vasario 23 d. Samdomas žudikas iš Ukrainos šaudė pistoletu į „Baranį“, tačiau šis ne tik nebėgo, bet dar ir pavijęs užpuoliką išlupo šiam akį. Išaiškėjo, kad nužudyti V. Baranauską užsakė iš kalėjimo grįžęs boksininkas Anicetas Skarulis. Taip jis norėjo atgauti įtaką Šiauliuose. Bet po nesėkmingo „užsakymo“, pats A. Skarulis buvo suvarpytas automato kulkomis.
Trečias nesėkmingas pasikėsinimas į V. Baranauską ir jo draugus buvo įvykdytas 1996 metų birželį. Prie kavinės, kur mėgo lankytis „princai“, buvo padėta bomba, tačiau ją atsitiktinai rado darbininkas, kai „Baranis“ su draugais dar net nebuvo atvykęs.
