Hmm. Cyvas su Kajumi sikart pataike i desimtuka. Ziuriu, ko cia rusofilai nervinasi.

Kai Lietuvoje klestėjo totalitarinis kapitalizmas,interneto nebuvo net Amerikoj:)

Adomaitis ir mane nustebino. Gyveno sau gyveno ir prabilo.

Neteisus T.Čyvas dėl pradėtos, bet Landsbergio neva laiku neparemtos desovietizacijos. Buvo ji ir pradėta, ir paremta. Tačiau tai galėjo padaryti arba diktatorius, arba parlamento dauguma. 1991-1992 metais nebuvo nei vieno, nei kito. Diktatūra iš principo negalima pagal Konstituciją, o daugumą Sąjūdis prarado jau Kovo 11-ąją, kai Andriukaitis ir komunistuojanti "socialdemokratų" šutvė ėmė stumti į valdžią LKP pirmąjį sekretorių Brazauską ir kitus sovietinius veikėjus. Nuo Sąjūdžio frakcijos greit atskilo priešiškos Centro ir Tautos pažangos frakcijos, parlamentinės daugumos nebeliko, o 1992 pabaigoje absoliučią valdžią paėmė LKP (LDDP). Desovietizacija mirė dar negimusi. Keista, kad Tomas šito nežino, nors su kitais jo teiginiais visiškai sutinku.

Debilas tas tavo lektorius ir pats nė velnio nenutuokia nei apie sovietmetį, nei apie nūdienos problemas. Niekas tų sovietinių gerovių statytojų neteisė, nesodino ir nesodina. Vienintelis kuklus prašymas jiems - bent jubiliejų proga nešlovinti savo kolchozų ir nekakoti ant šventės. Bet ne - agresyviai lenda į akis, o vos juos kas nors garsiai pasiunčia - pratrūksta giedoti apie raganų medžioklę. Nebuvo Lietuvoj po Kovo 11 jokių represijų, net nebuvo liustracijos ir desovietizacijos. Anos gerovės kūrėjai ir toliau liko valdžioje, tik pakeitė mundurus. Jei tik jų pozicijos šiek tiek subraška, iškart mobilizuojamos pajėgos plauti smegenims. Komjaunimo tiesai, kaip matome, net užeina noras panaudoti marginalinius pseudomokslininkus iš laisvojo (nuo prasmės ir proto) "universiteto" :)

Kad nieko naujo ir juolab nors kiek įdomaus aš tamstos nuorodoje neradau. O su pasenusiais diskursais, kaip ir su pasenusiomis vertybėmis, viskas ne taip paprasta. Naujesnis ne visada reiškia geresnį. Kaip sakė vienas konservatorius klasikas, jei naujas reikštų gerą, tai antradienį nebesivadovautume pirmadienio vertybėmis. Suprantu, kad kai kam to labai norisi.

"Vaje, o koks kelialapis grėsė vien už "Gyvulių ūkio" turėjimą?"
Mano namuose 1970 m.buvo Smetonos laikų Lietuvos vėliava , nežinau ,gal tai ir buvo grėsmė, bet man tada buvo 16 metų, ir neatsimenu, kad tėvai dėl to būtų labai bijoję.Žinoma, ta vėliava niekur nebuvo kabinama ir demonstruojama.Aišku, tai buvo jau ne Stalino laikai.

"Nereikia apsimesti, kad nesupranatate apie ką šnekame. Ko jau ko, o informacinės įvairovės erdvių lyginimo nederėtų dėti į pliusą sovietmečiui."
Todėl ir neapsimeskite, apie ką šnekame.Man atrodo, kad informacinės įvairovės erdvių lyginimui niekas nedrįstų dėti pliuso sovietmečiui(kodėl netinka žodis tarybinis?)Bet įvairovė dar nereiškia kokybės.Dažniausiai informacijos įvairovė ir kiekis ir yra laikomi pačia informacija.

Žmogus, pasąmonėje turintis kokią nors neigiamą mintį, baimę, dažnai mato pasaulį kitaip, nes ta "varža" trukdo.

Nuo kurios datos nbebežiūrėti į praeitį? Ir ką tai duos?

Vaje, o koks kelialapis grėsė vien už "Gyvulių ūkio" turėjimą? Niekas neteigia, jog anuomet nebuvo galima skaityti knygų apskritai arba žmonių tarpe nebuvo laimingsenių, nei jaučiasi dabar. Jūs man silote Gorkį, ponas pensininke? Puiku. O kiekai nuošimčių lietuvaičių,m originalo kalba, net ir šiandien prieinami Fausto autoriai? Nereikia apsimesti, kad nesupranatate apie ką šnekame. Beje, nemokamų bibliotekų ir šiandien niekas neuždarė. Net internetas įvestas. Ko jau ko, o informacinės įvairovės erdvių lyginimo nederėtų dėti į pliusą sovietmečiui. Juokingai atrodo. Man 38. Tad su brandaus socializmo realijomis esu pažįstamas ir lyginti galiu - veltui stengiatės.

"Tikėtina, jog V. Landsbergis baiminasi, jog kur ne kur prasiskleis sovietmečiui palankesnė gaidelė, nes jis pastaruosius du dešimtmečius tarybiniam laikotarpiui buvo itin kategoriškas. Bet gal jau pakaks vaikytis miražus ir bėgti nuo savojo šešėlio – vis tiek nepavyks. Tarybinis žmogus, pone Lietuvos TSR nusipelniusio meno veikėjo garbės vardo savininke bei Lietuvos TSR valstybinės premijos laureate Vytautai Landsbergi – yra jumyse. Nežiūrėkite į veidrodį." A.Daugėla.
Ateikite į parduotuvę be kelnių , tada duosime naujus džinsus nemokamai. Mergina sako, kad jai patarė mama, nes nauji džinsai nemaišo.
Kas tai-"giliamintystė ir dvasingumas" ar "mentalinė klipatystė"?
O gal vakarietiškas žmogaus pavertimas mankurtu?
Pone T.Čyvai, mažiau žiūrėkite į praeitį, daugiau stebėkite dabartį. Rytdiena kuriama šią dieną, o dvasinė sritis visada turi lenkti materialią.Na nors jau eiti lygiagrečiai.
Todėl gerai pažiūrėkite į veidrodį, ar tikrai nesimato tarybinio šešėlio?