" pradeda elgtis nė kiek ne geriau, nei sovietinės nomenklatūros palikuonys? " O gal jie ir yra tie palikuonys,tik šiek tiek užsimaskavę.Sovietai savo "palikuonių " niekur neišsigabeno, dabar jie ir stengiasi, kad neišlystų visokiausios KGB ausys. Apie jas Varanavičiaus straipsnyje yra daug pasakanti citata,už kuria Aleksandravičiaus buvo išvadintas baisiais epitetais.

sėkmės gerb. L.Donskiui

p.profesoriau,Jūs viską rašėte teisingai,dauguma Lietuvos žmonių palaiko p.Kuolį,bet patarkite kaip sudrausminti tokius žmonių mulkintojus kaip siauras,januškos ir eibė kitų karjeristų -trugdančius ramiai žmonėms gyventi.

kiek Jūs daug ŽINOTE apiie SS. Ir kiek aš mažai.
labai sudomino mintis: "LD parama jo perdem nemegstamam DK - tik retorika. Nieko isskyrus retorika cia ir nebeliko".

Mes neturėtume to palikti likimo valiai.

Tai paveluoti fokusai. SS baigesi sulig cikagietisko popierinio varianto pabaiga, o tiksliau - sulig josios perkraustymu Lietuvon. Taip pat ir su Metmenim. Issemti zanrai. Taskas. LD parama jo perdem nemegstamam DK - tik retorika. Nieko isskyrus retorika cia ir nebeliko. Tekstas pries teksta. Sudiev, retoriai.

Aš UŽ Darių Kuolį. Vienareikšmiškai.

Vadinasi, ir už Leonidą Donskį?

Bet kodėl LD taip vėlai (kai pareiškė viešai, kad "Be pykčio" jau nebus) sukruto, kai DK jau buvo ištratintas iš visų LRT laidų?

Gal kas gali paaiškinti detaliau, kas vyksta?

Ar yra tokių:kas žino kauip ir kada įsteigtos 'santara"ir "šviesa".Viena tarybų Lietuvoje ,kita Amerikoje.Kas ir kada jas apjungė,ir nuo kada prasidėjo saloninio komunizmo propaguotojų žaidimai?Parašykite.

Paranojikai-visažiniai, aišku, įžvelgs "gudrų" Donskio ėjimą: TAIP pakalbėjęs, beveik užsitikrino sau "užnugarį" LTV,- pabandykite, LRT vadai, po šito smagaus argumento pliūpsnio "paleisti Donskį" šėko pjauti, kaip kokį kuolį...:))
Tačiau, velniop tuos paranojikus,- tegu jie čia būna ir varganai teisūs,- svarbiausia, kad Leonidas D. pagaliau neapsikentė ir atliko, ką privalėjo atlikti. Vivat! Tiesa, drąsa ir pagarba tegul Jūs visus telydi!..

Puikiai sudėtas kreipimasis į santariečius. Tačiau, kaip pastebiu Santaroje nutinka, kiekvienai stipriai tezei atsiranda ir ne mažiau stipri antitezė - kad santarumą grąžinti. Iš šalies, tiesa, tas siūbavimas atrodo grėsmingai ir nesaugiai. O ir iš vidaus - taipogi nesmagiai. Tezei apie išdavystę, piktą valią kviesčiau atitarti antiteze apie pavojingą žmogiškąjį paikumą, kuris kaip taisyklė nutinka pernelyg daug atsakomybės užverstuosius. O kiekvienas tekstas, net ir šimtą kartų perskaitytas, turi kažką daugiau. Nėra perspektyvu pamiršti, kad "kaunasi" tekstai, ne žmonės. Santaros priešpietė, po V. Valentinavičiaus "asmeniškumų" ir A. Siaurusevičiaus "paaiškinimų" santarumą prarado. Tačiau po pietų smagiai besikalbant apie viešus ir privačius intelektualus (tiesa jau be "aiškintojų"), klausant poezijos, aptariant švietimą, "piktąjį" Kalviną ir "nepiktą" Radvilą, malonaus ir prasmingo susitikimo netrūko. O nerimo bei atviros ar partizaninės kovos su kvailyste šalyje naujienų buvo daugiau nei ankstesniais metais.

Malonei nustebino Leonidas..., po ditirambų Adamkui. Gal tai praregėjimo pradžia?