O tuo tarpu kažkas keisto ėmė dėtis pačios šalies viduje. Tiksliau, tarp teisės sargų. Nei iš šio nei iš to ėmė jie ir užsipuolė vieną iš Anūko komandos narių - už tai, kad vaikus labai myli. Bet argi tai kokia nuodėmė - vaikelius mylėti, pasakykit jūs man?! Juk jau sakyta, Partijoje ir jos aplinkoje tik patys tyriausi, patys patikimiausi žmonės, rinktiniai! Kurie, žinoma, nusipelno poilsio Italijoje, kas, kad baudžiamoji byla jau iškelta.

Arba tokie kaip sostinės meras ir jo komanda, statantys statantys ir kada nors pagaliau pastatysiantys Stadioną. Kas, kad statybų metu jo kaina tik auga, pūčiasi kaip ant mielių, o dalis milijonų išvis kokiuose tai kazino nekazino prašampa, kas dabar bežinos kur, kaip ir pats jų prašapintojas Apykojinis. Tikras detektyvas!

O čia dar Gražuolė Ministrė, irgi mėgstanti prabangiose šalyse prabangiai atostogauti, imama dėl visokių niekų persekioti šitų nevykėlių pro kur orų. Vis iš to pavydo, ne kitaip... Arba štai ‐ Vyšniauskas ant torto ‐ stotingasis Frakcijos Seniūnas jiems mat užkliūna, ir dėl ko, paklausite jūs, - dėl kelių primakliavotų čekučių ir paklastotų dokumentų? Kokie niekai ir smulkmė visa tai!

O baisiausia, kad kažkas ‐ ta nematoma ranka, kuri dabar, prieš pat rinkimus, organizuoja šituos nekaltosios nekaltųjų Partijos narių ir bičiulių persekiojimus, ėmėsi paties Anūko! Mat buvo paviešinta, kad jo šeima pačiose karo išvakarėse, kai priešas galėjo ir mus pulti, įsigijo prabangaus nekilnojamojo turto užsienyje, ten, kur Matrioškliandijos bombos nepasiektų.

Tai kaip čia dabar išeina? Kad Drakono nugalėtojas ir Blogio imperijų Naikintojas tėra bailys ir išdavikas, saugiai besislepiantis po Žmonos sijonu, iš po kurio mėgsta priešus erzinti ir provokuoti? Tai tada gal ir senelis Profesorius Blogio imperiją griovė ne tam, kad šalies žmonės laisvai ir klestinčiai gyventų, o kad jo giminė ir klanas, šitiek prisiplėšę ir pridirbę nuostolių bei žalos valstybei, sėkmingai nuo atsakomybės kudašių į pietus, ar kur ten, išneštų?

Taip ir žlunga legendos...

LEGENDOS ŽLUGIMAS

Kažkada, seniai seniai, jau neatmenamais laikais, gyveno tokia Blogio imperija. Buvo ji prispaudusi daugelį tautų ir labai jas skriaudė. Ir štai kartą ėmė ir atsirado karžygys, Profesoriumi vadinamas, kuris ėmė ir ją sugriovė. Pats vienas, niekieno nepadedamas tą bjaurybę sunaikino.

Ir pradėjo visi gyventi laisvai ir laimingai, naują gyvenimą kurti. O Profesoriui buvo labai dėkingi. Už viską, ką jis dėl žmonių padarė. Apie jį dainas kūrė, legendas pasakojo, istorijos vadovėlius rašė, paminklus jam statė.
Pelnytai.

Norėdamas liaudžiai dar labiau padėti Profesorius savo bendražygių būrį subūrė, Partija vadinamą. Toje Partijoje buvo tik patys geriausi, patys tyriausi, patys sąžiningiausi nariai, nes Profesorius pats asmeniškai partiečius atrinkdavo, tad jokių negerų, netinkamų žmonių joje būti, šiukštu, negalėjo. Ir kūrė jie šviesią ateitį pasiaukojančiai dirbdami, sau, ginkdie, nieko nenorėdami ir neprašydami - vis liaudžiai.

O kol Profesorius su Partija taip sunkiai dirbo liaudies gerovę keldami, žiū, ir jo Anūkas paaugo ir mokslus išėjo. Ir sako seneliui, tai yra, Profesoriui: seneli, seneli, aš jau didelis, noriu, kaip Tu, žmonėms pasiaukojančiai dirbti, liaudies gerovę kelti.

Dar neatėmėte debilai? Siaubas

Nota bene(Dabar pasivadinusi kitaip, bet tebeturi tskp stogą)
Vagysčių mąstas šiurpina – UAB „Nota Bene“ pradavinėjusi Lietuvos kariuomenei auksinius samčius (už kainą 8 kartus didesnę nei parduotuvėje) tik nuo 2009 m. išplovė daugiau nei 30 mln. eurų (apie 105 mln. litų) per įvairius fiktyvius valstybės organizuojamus viešuosius pirkimus.

Praeitą savaitę paaiškėjo, kad Viešuosius pirkimus nuolat laiminčios „Nota bene“ kompanijos vadovo Andriaus Jazgevičiaus žmona Lina Jazgevičienė dirba TS-LKD pirmininko žmonos Austėjos Landsbergienės įmonės Karalienės Mortos mokykla direktore.
Pastaroji mokykla priklauso Austėjai Landsbergienei ir pagarsėjo tuo, kad valstybės įmonė 'Lietuvos Energija" jai savo lėšomis suprojektavo didžiulį pastatą Vilniaus senamiestyje, ir buvo pasirengusi jį pastatyti, tik įsikišus Seimui, statybos sustojo. Visos valstybės įmonės išlaidos šioms stayboms buvo įskaičiuotos į elektros kainą, kurią sumoka visi vartotojai.

čia nagrinėti- rusė, nei žodžio per tiek metų lietuviškai neištarusi, putino pakaliko peskovo žmonos draugė - pasakyk, kas tavo draugai, pasakysiu, kas tu.

Lietuvoje jau tapo įprasta taškytis žodžiais ir sąvokomis. Turime ir šio žanro absoliučius lyderius bei nepralenkiamus čempionus – Vilniaus progresyvųjį educated / vaccinated burbulą, „konservatorių“ propagandistus bei būrelį politikų. Protingiems ir kritiškai mąstantiems žmonėms ta retorika, be abejo, skaudi, bet jos poveikis yra lygiai toks pats, kaip karšto oro gūsio iš kelnių - klimato kaitai. Tačiau ne viskas taip paprasta. Kai viešojoje erdvėje ir politinėje kultūroje be jokių įrodymų pradeda skambėti terminai „išdavikai“, „penktoji kolona“, „Kremliaus agentai“, tai yra indikatorius, kad mūsų valstybė yra per žingsnį nuo demokratijos parodijos. Taip vyksta moralinės aplinkos erozija, kuri ilgainiui paruošia dirvą ne platesnei diskusijai, o susidorojimui. Be to, šalyje, kurioje politiniai oponentai be kliūčių, viešai ir didžiojoje žiniasklaidoje apšaukiami „priešais“, atsiveria kelias autoritariniam mentalitetui. „Konservatoriai“ ir jų patarnautojai siekia išlaikyti galias ir įtaką tik per politinių konkurentų demonizavimą. Pilietinė visuomenė mokoma ne kritiškai mąstyti, o dresuojama aklam lojalumui. Tokia politinė kultūra Lietuvoje jau tapo savotiška autonomija, kurioje pagarba kitaip galvojančiam žmogui ir žmogiškasis orumas prarado vertę, o jų vietą užėmė baimė ir įtarumas. Istorija įspėja, kad XX a. diktatūros prasidėjo ne nuo tankų, o nuo žodžių. Sovietų sąjungoje „liaudies priešas“ buvo etiketė, kuri teisino represijas ir tremtis, kurias patyrė mažiausiai 130 000 lietuvių. Nacių Vokietijoje žodinis žydų demonizavimas ilgainiui tapo Holokausto ideologiniu pagrindu. Šių dienų Rusijoje opozicijos veikėjai vadinami „užsienio agentais“, o tokia retorika jau atvedė prie politinių žmogžudysčių, represijų ir sukūrė totalios baimės atmosferą. Retorikos pasekmės yra labai realios, nes, kaip matome, kalbos nuodai tampa veiksmų katalizatoriumi. Ar mūsų sostinės progresyviojo burbulo rėksniai ir politikai bent supranta, kad demokratija negali egzistuoti, jei ji toleruoja nuolatinį kitų žeminimą? Ne, jie to nesupranta, nes jų mąstymas yra visiškai išsigimęs, o žodžiai – tik politinių manipuliacijų instrumentai.

Jau dabar Lietuva yra didelis įtarumo teatras, kurio salėje ir užkulisiuose tvyro baimės atmosfera. Žiūrėdamas eilinę šio teatro pjesę pagalvojau, kad reikėtų rimčiau pasidomėti vienu terminu, kurį taip mėgsta mūsų „teisingieji“. Tai – „penktoji kolona“. Nors jo prasmė ir istorija gana neblogai žinoma, bet gilesnis žvilgsnis atskleidė labai įdomių dalykų.

seniai matom ,kad tas KT neturi ko veikt,tai kam jo mūms reikia,kad milijonus taškyt,didesnės šalys to teismo neturi,o mūms mat reikia.

Musu šalis neturi konstitucijos, bet turi konstitucinį teismą. Garantuoju, kad nuspres, kad ta drobiaską turi teises ir jos negalima baust. Toks pederastinis KT.

2 KĖGĖBIATOS, - Trečiajį, - paskyrė faktiniu...- Darbai tę
Vytautas Landsbergis
19 val. ·
PAPRASTA EIGA
Iš esmės būtų galima nieko ypatinga neišrasti,
tiesiog normaliai gyventi, ir kad dalykų eiga
pati neštų pažangą, kauptų gėrį.
Ardamas žemę tiesiog ari, Adomai, o ne vykdai
dievišką arimo programą lyg amžinoj piatiletkoj.
Išmokstame dirbti kartu su gamta, - žiemkenčius
ir vasarojų imame vasarą - ir produkcijos gausėja.
Ir vaikų prisigimdom todėl, kad pristingame darbo
jėgos.
Nepasiduok, Putinai, - rėkia maskolių esesininkės, -
mes tau prigimdysim kareivėlių!
(2025)
Ei-ga! -
ir nukrypuoja palengva istorijos žąsis.
Kai klesteriame ne staiga,
vadinasi klestėjimas.
Kalėjimas --
kai virstam kalėmis.siasi.

Dabar pats laikas atimti iš Vytauto Dydžiojo atimti pilietybe, tas, vatnikas, išdrįso savo dukrą išleisti už RU caro...
-Taip pat ir iš dukros...