švenčiausias, kap nusibodo tie "korektiškumo gynėjai". Lengva ginti nuo neegzistuojančių grėsmių ir kapoti galvas išsigalvotoms šmėkloms. Straipsnis buvo ne apie tai, o čia užteršėt eterį su savo liberastišku idiotizmu ir cenzūros reikalavimais. Susirinkit sau į kokį naujosios kairės klubelį ir treniruokitės su Nida Vasiliauskaite bei kitais "teisingai kalbėti". O tai mirtinai įkyrumu užknisate ir neskatinate toleranciją, bet priešingai - provokuojate tyčiotis iš tolerastizmo ideologijos. Autoriaus kantrybė ir taip, kaip matau, begalinė. Paprsasčiausias būdas atklijuoti nuo savęs drnių - numoti į jį ranka. Protingas žmogus dėl anekdoto ar paminėjimo nepyks, o durniui proto neįkrėsi.

Jokios informacijos ar naudos to straipsnio, tik jtyčiojimąsis. Į antrą Valatką pretenduoja paksininkas?

Skirtumas elementarus. Man anekdotas, papasakotas ir apie lietuvius, jei jis juokingas, yra tik anekdotas. Su anekdotais kovoti yra paprasčiau, nei su realiomis problemomis. Jūs laikote papasakotą anekdotą "klasikiniu antisemitizmo pavyzdžiu"? Aš ne. Manau, kad būtent tai ir yra pritempimas. Panašiai, kaip žirnio pjaustymas į keturias dalis vien tam, kad įrodytumei, jog valgai kultūringai. Galima laikyti mane antisemitu, jei taip kam patogiau. Neketinu dėl to vartoti naujakalbės, net jei ji peršama labai mandagiai ir nuoširdžiai tikint, kad i reikalinga. Anekdotus, istorijas, pasakas ir pasakėčias gali pasakoti ir politikos apžvalgininkai, ir gaisrininkai, ir prezidentai. Man tikrai įdomu - kas sukurstytų daugiau antižydiškų nuotaikų - mano trys vardo paminėjikai ar neadekvatus viso pasaulio žydų gynimas nuo to, kas jiems nekelia grėsmės? Pagarbiai ir visai nepktai :)

Jokios informacijos ar naudos to straipsnio, tik jtyčiojimąsis. Į antrą Valatką pretenduoja paksininkas?

Jokios informacijos ar naudos to straipsnio, tik jtyčiojimąsis. Į antrą Valatką pretenduoja paksininkas?

Turėjo būti "nelabai korektiški".

Nesitikėjau tokios aršios Jūsų reakcijos į visai geranorišką pastabą. Perskaitykite mano ir Empatiko komentarus dar kartą, o po to ir tai, kaip Jūs į tai "atsišaudote". Dovanokite, bet nemenka dalis Jūsų "palyginimų" yra pritempti, dirbtinai sukarikatūrinti arba apskritai nevisai nekorektiški. Ne "nepolitkorektiški", o tiesiog nekorektiški.
Nepridera krikščioniui VIEŠAI atsistoti į karatisto pozą ten, kur pakaktų VIDINĖS atgailos dėl netyčinio nesusipratimo.
P.S. Taip, žydai pasakoja anekdotus apie savo tautą, ir tai juokinga. Jei pasakotų apie lietuvius - juokinga jau nebūtų, bent jau mums. Ir apskritai, Jūsų aprašyti konservatoriai elgėsi ne tiek žydiškai, kiek, deja, labai net lietuviškai.
Ir Jūs, kaip suprantu, esate politikos apžvalgininkas, o ne anekdotų pasakotojas. Ar aš iš tikrųjų jau pradedu kažko nesuprasti?

Gerbiamasis, bet Jūsų pacituotas "anekdotas" yra tiesiog chrestomatinis buitinio antisemitizmo pavyzdys. Kaip supratau, Jūs pats to ne nejaučiate?

Mat kaip... Manau, kad tuomet reiktų įteisinti kyšių policininkams davimą. Abejoju ar jis yra mažiau paplitęs už nepilnanemčių mylavimą.

O jūsų taisyklė yra kaip tas nupieštas popieriuje namas - galima įsivaizduoti, kad tame gyveni. Toli gražu ne visi anekdotai apie komunistus galėjo pasižymėti savybe neįžeisti nei vieno iš pastariesiems prijaučiančių.

Liksiu verčiau, koks esu. Mat man legaliai ir progresyviai (arba, anot jūsų, - tautiškai-tradiciškai) griauti į lovą nepilnametes yra nepriimtina, net jei tai legalu. Matau tame daugiau amoralumo ir tikimybės kažką įskaudinti, nei pasakodamas nieko nekurstantį ir niekam negrąsinantį anekdotą apie tolimųjų rytų tautos atstovą, kurio galbūt niekada nė nesutiksiu. Skonio ir prioritetų klausimas.

Kur negirdėsi. Man įdomi pati socialinė psichologija žmonių, kurie tiesgiog žūtbūt nori surasti ksenofobijas ne pagal teksto esmę, bet tiesiog pagal raktinius žodžius, jų vartojimo dažnumą ir pan. Kiekviena epocha, matyt, turi savo pretendentų į cenzorius ar inkvizitorius (vulgariąja šių sąvokų prasme).