Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė teigia, kad valstybė galėtų imtis iniciatyvos teikti visuomenei reikalingas paslaugas tik turėdama pakankamai patikimų duomenų, kad tam tikros paslaugos yra neišvengiamai būtinos visuomenės poreikiams ir interesams užtikrinti ir kad jų teikimo negali užtikrinti veiksminga konkurencija.
„Nėra jokių pagrįstų įrodymų, kad mažmeninės prekybos vaistais sektoriuje egzistuoja tokio masto „rinkos klaida“, kurią galėtų ištaisyti tik valstybė, pradėdama vykdyti ūkinę veiklą, beatodairiškai skirdama tam finansinius ir žmogiškuosius išteklius bei jais rizikuodama“, – pranešime spaudai sako J.Šovienė.
Ministerijos parengtoms Farmacijos įstatymo pataisoms pastabas pateikusi Konkurencijos taryba pranešė, kad įstatymo projektu siekiama leisti vaistines steigti visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms tiek stacionaro, tiek ambulatorines paslaugas. Valstybinėms ir savivaldybių ligoninių bei poliklinikų įsteigtoms vaistinėms būtų leista parduoti vaistus gyventojams ir įmonėms, nevykdančioms sveikatos priežiūros ar farmacinės veiklos.
Konkurencijos tarybos teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija siūlo valstybės dalyvavimą versle, tačiau nevertina pasekmių rinkai, nepateikia skaičiavimų, kiek minėtų priemonių įgyvendinimas gali kainuoti.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai per Seimo rinkimų kampaniją žadėjo sukurti valstybinių vaistinių tinklą, bet Vyriausybės programoje pasisakoma abstrakčiau – bus skatinami alternatyvūs prekybos vaistais kanalai.
Valstybinio vaistinių tinklo sukūrimo idėją iškėlęs LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis pernai spalį teigė, kad vaistų kainas galima būtų sumažinti, pasitelkus Lenkijos pavyzdį, kur bažnyčia kartu su nevyriausybine organizacija „Caritas“ įsteigė vaistinių tinklą ir tai, anot jo, lėmė smukusias vaistų kainas.
Valstybė šiuo metu valdo vienintelį Universiteto vaistinės tinklą, turintį šešias vaistines Vilniuje. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 1303 vaistinės, iš jų 1064 priklauso vaistinių tinklams. Didžiausi vaistinių tinklai Lietuvoje yra „Nemuno vaistinė“ (295 vaistinės), „Eurovaistinė“ (285), „Gintarinė vaistinė“ (230), „Norfos vaistinė“ (96) ir „Benu vaistinė Lietuva“ (83).
Ministerijos teigimu, visi didieji vaistinių tinklai tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su vaistų platinimo bendrovėmis, todėl turi didesnę derybinę galią ir iš vaistų gamintojų sugeba gauti didelių nuolaidų.
