Teismas prašo išaiškinti, ar įstatymo nuostata, faktiškai reiškianti, kad savivaldybių tarybų narius rinkėjai renka ne tiesiogiai, o iš politinių partijų kompetentingų valdymo organų "atrinktų" kandidatų, nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtinto tiesioginių rinkimų principo.
Pareiškėjo nuomone, ginčijama įstatymo nuostata iš esmės verčia asmenis, siekiančius tapti savivaldybių tarybų nariais, stoti į politines partijas, todėl jis abejoja, ar tai neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam narystės politinėse partijose savanoriškumo principui.
Į KT Vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi išnagrinėjęs teisininko Petro Ragausko skundą, kuriuo šis skundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jo kandidatu savivaldybių tarybų rinkimuose.
VRK praėjusią savaitę neįregistravo kandidatais grupės vilniečių, taip pat ir keleto atskirų piliečių, kurie teikė pareiškinius dokumentus nebūdami jokios partijos sąraše. VRK sprendimą priėmė, argumentuodama teisės aktais, numatančiais, jog kandidatus į tarybų rinkimus gali kelti tik partijos.
Jei KT nuspręstų, jog įstatymas su Konstitucija nesikerta, problemų nekiltų, tačiau kitu atveju, jei prieštaravimų būtų nustatyta, kiltų kolizija, kaip elgtis per vasario 25 dieną vyksiančius savivaldybių tarybų rinkimus.
Jei būtų nustatyta, kad piliečiai turi teisę dalyvauti rinkimuose ir be partinių sąrašų, nebūtų įmanoma iki rinkimų pakeisti įstatymų bazės, kuri reglamentuotų naująją rinkimų į savivaldybes tvarką.
Jei KT priimtų sprendimą, jog Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas prieštarauja Konstitucijai, tačiau piliečiams nebūtų leista įsijungti į rinkimų kampaniją, būtų galima teigti, jog rinkimai vyko pažeidžiant Konstituciją. Šiuo atveju susidariusi situacija galėtų būti sprendžiama atšaukiant rinkimus.
Rinkimai į savivaldybių tarybas vyks vasario 25 dieną, rinkimų agitacinė kampanija startavo prieš savaitę.
REKLAMA
