Knygų viršeliai – kaip katės

kas višta?
tu?

Jau ne vieneri metai per LRT pasiklausau Brazausko komentaru. Ir visada susinepatoginu.... Koks as kvailas, galvoju sau jo klausydamas, nieko nesuprantu, ka tas zmogus nori pasakyti, o juk jis tokiais minties mostais mojuoja. Kadangi as paprastas valstietis, neseniai persikeles i miesta, tai minties gelme man net primine viena namini pauksti, kuris labai smarkiai sparnais mojuoja, dulkes kelia, o skristi negali. Bet as stengiuosi, dedu pastangas - juk nemirsi tamsuoliu, klausiu saves, kas ir kaip... bet vistiek, ta mintis su vista manes nepalieka... Gal susirga, obsesija kokia?

Turėkim vilties, kad ateity mūsų Vyriausybės bus kitaip pažiūrėta į PVM sumažinimą knygoms. Ar bereikia įrodinėti, kokį vaidmenį lietuvybės, o aplamai ir kultūros skleidimui turėjo ir tebeturi knyga, spausdintas žodis. Tad tebūnie meiliai glostoma perskaityta ar skaitytina knyga. Ir katę glostant apima toks švelnumo jausmas.

Brazauskas taip įdomiai visada rašo, kad norisi jam padėti. Pvz. būtų įdomu papildomai žinoti, kad be kačių ir ožkas išlaikyti yra pakankamai pigu. Tai pastebėjo jau klasikai.

o kompaktiniai diskai - kaip šunys