Nors vasara jau prasidėjusi, šių metų pirmoji jos pusė kol kas nepasižymi nei stabilia šiluma, nei saulės gausa.
„Gerai nuteikia sodri medžių ir pievų žaluma, kurį šįmet prasidėjo antroje balandžio pusėje, bet dėl anomaliai šalto gegužės mėnesio pilnai išbujojo tik birželį“, – sako G. Stankūnavičius.
Pasak jo, ši sodri žaluma – ne tik džiuginantis ir viltis suteikiantis gamtos reiškinys, bet ir svarbus drėgmės indikatorius. Užsitęsęs lietingas laikotarpis, nors vietomis ir sukėlė problemų, prisidėjo prie dirvožemio praturtinimo drėgme, kurios trūkumą Lietuva jaučia jau eilę metų.
„Jeigu lietingas laikotarpis užtruktų ilgiau, gal pradėtų atsistatinėti ir gruntinio vandens lygis, kurio trūkumas jaučiamas nuo 2017 metų“, – pastebi klimatologas.
Orai primena labiau rudenį nei vasarą
G. Stankūnavičius pažymi, kad šiuo metu Lietuva yra atsidūrusi seno ciklono užnugaryje, kurio centras – ties šiaurine Latgala, būtent todėl orai kol kas primena labiau rudenį nei vasarą.
„Orai labiau primena rudenį – žemi debesys, šaltas vėjas ir protarpiais lietus“, – komentuoja klimatologas.
Tačiau pokyčiai jau netoliese – pasak specialisto, šis ciklonas pamažu trauksis į rytus, o jo vietą užims stiprėjantis anticiklonas virš pietinės Skandinavijos. Rytoj darganoti orai išliks tik rytiniuose rajonuose, kitur vyraus saulė ir ramybė.
Vis dėlto, klimatologas teigia, kad šilumos proveržio dar nebus – dėl poliarinės kilmės oro masių dienomis temperatūra sieks +17 – +22 °C, o naktimis – +8 – +13 °C.
Anot jo, sekmadienio popietę ir pirmadienį anticiklonas nusilps, o Lietuvą pasieks kiek šiltesnė oro masė. Pirmadienį termometrų stulpeliai kai kur šoktels iki +26 °C.
„Oro temperatūra pirmadienį kils iki +20 – +26 °C, o antroje dienos pusėje vietomis palis dėl praeinančio šalto atmosferos fronto“, – teigia specialistas.
Ko galime tikėtis per Joninių savaitgalį?
G. Stankūnavičius praneša, kad kitą savaitę į Lietuvą plūs Atlanto jūrinės oro masės, o su jomis sugrįš vėsesni, vėjuoti orai, taip pat vis dažniau protarpiais palis, tačiau ilgalaikių karščių kol kas nenumatoma.
Didžiausias gyventojų smalsumas šiuo metu – dėl Joninių savaitgalio prognozių.
G. Stankūnavičius įspėja, kad vasaros pradžioje ilgesnės nei 10 parų prognozės dažnai būna nepatikimos, ypač kalbant apie kritulius.
„Yra didelė tikimybė, kad darganotų orų fone sekmadienį ir pirmadienį prieš Jonines slėgis kils ir orai bus palankūs šventėms, nors ir nekaršti“, – sako klimatologas.
Pasak jo, tikslesnių orų prognozių galėtume tikėtis kitos savaitės viduryje.
Naujas rodiklis – „ilgas lietingas laikotarpis“
Klimatologas atkreipia dėmesį į naują hidrometeorologinį rodiklį, kurį visai neseniai įvedė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba: „ilgas lietingas laikotarpis“.
„Remiantis informacija skelbiama meteo.lt tinklapyje, šis reiškinys fiksuojamas, kai 60 parų suminis kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį“, – teigia ekspertas.
Šis rodiklis, pasak jo, svarbus ne tik žemdirbiams ar kompensacijų sistemoms, bet ir kaip geras orientyras vertinant, kiek regione drėgmės yra vegetacijai ir upių nuotėkiui. Šiuo metu tokie drėkinimo rodikliai fiksuojami Lietuvos šiaurės rytiniuose ir šiauriniuose rajonuose.
Liaudies išmintis ne veltui teigia, kad gegužės lietus yra aukso vertės, o, pasak eksperto, birželio krituliai bent jau verti sidabro.
Taip pat klimatologas atkreipia dėmesį ir į liaudies išmintį, kuri byloja, kad gegužės mėnesio lietus yra aukso vertės, nes aprūpina augalus drėgme ir užkertą kelią ankstyvoms vasaros sausroms. Pasak jo, šią išmintį galima dar papildyti pasakymu, kad birželio lietūs irgi, jeigu ne aukso, tai yra bent sidabro vertės.
„Ypač dabartiniais laikais, kai vegetacijos laikotarpis prasideda anksčiau, o žiemos sniego danga yra nepastovi ar visai nesusidaro. Tiesa, ta kritulių vertė po truputį mažėja link liepos mėnesio, kai gausūs ir užsitęsę krituliai gali pražudyti dalį derliaus (pavyzdžiui, javų).
Šiais laikais miškams, pelkėms ir kitoms šlapynėms visas šiltojo laikotarpio lietus yra labai vertingas, nes skatina miškų, ypač masiškai iškirstų, augimą, o pelkėse atstato normalų hidrologinį režimą dėl vyraujančių karštų vasarų.“, – aiškina G. Stankūnavičius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
