Lietuvoje "normalus" darbas šiandien suprantamas maždaug taip: iš ryto ateinu pavėlavęs apie pusę valandos, parūkau. Dirbti nesinori, nes vakar gėriau. Kažkiek pakrutu, juk reikia parodyti kad dirbu, tada kažkas pasiūlo dasimesti, per pietus atsineš. Šiaip ne taip ateina pietūs. Padarom. Po pietų porą valandų padirbam ir namo. Ir tegul pabando man kažką pasagyt tie vergvaldžiai! Už tvoros kita įmonė, ten daugiau moka ir dirbt neverčia...
Taigi, nuomone, nėr už ką mokėt, našumas dažnai tik 20 - 30 proc. vakarietiško. Algos jau dažnai siekia 50 % ES vidurkio. Nėr biznio Lietuvoj. žinau ne vieną, kuris jau išsikrausto rytų link, arba mažiau intensyvios darbo jėgai, atgal į Švediją, Ispaniją, Graikiją ir pan.

Ar visam laikui jie atvažiavo ar tik keliems metams? Nenorėčiau kad visa kinija čia atvažiuotų, nors apie tai verslininkai ir tesvajoja

Ta pati dainelė, kad darbuotojų trūksta. Lietuvoje trūksta darbdavių norinčių mokėti normalų atlyginimą už normalų ne vergišką darbą. Vot kur problema. Pasidomėkit kiek laivų remonte žmonės valandų ir dienų per savaitę dirba, kad užsidirbtų tą normalų atlyginimą