O ten dirbantys specialistai sako, kad šios naujovės – tik pradžia, mat technologijoms taip sparčiai vystantis po 50 metų kai kuriuose sektoriuose žmones visiškai išstums robotai.
Klaipėdoje nuo šiol darbuojasi robotas medikas. Tokia autonominė robotizuota laboratorija – pirmoji ir vienintelė Lietuvoje. Jos kūrėjas papasakojo, ko pacientas gali tikėtis pakliuvęs į tokio roboto mediko rankas.
„Žmogus ateina, užsiregistruoja su savo duomenimis ir pasirenka, kokį testą gali atlikti ši sistema. Tai šiuo metu sistema atlieka kovido testus, bet gali atlikti ir lytinių ligų testą, dengės karštligės, Ebolos testą. Atsidaro durelės, žmogus gauna mėgintuvėlį, į kurį priduoda savo tiriamąją medžiagą“, – teigė įmonės „Nord Robotics“ įkūrėjas Remigijus Laurutis.
Tai gali būti seilės, šlapimas ar kiti kūno skysčiai. Ir viskas – toliau savo darbo imasi robotas.
„Robotas pasiima mėginį ir jis gali atlikti visas operacijas, kurių reikia tyrimui. Tai jis moka atsisukti mėgintuvėlį, užsukti, užsidėti pipetes, pasikeisti pipetės antgalius, įpilti tinkamus regentus, kokių reikia, sumaišyti mišinį“, – tikina R. Laurutis.
Visa tai, skirtingai nei žmogus, robotas atlieka be klaidų. Tad ir tyrimų rezultatų nesumaišys ir nesugadins.
Ir šis robotas tik vienas iš daugelio pavyzdžių to, kaip naujosios technologijos sparčiai tobulėja. Sukurti ir virtualios realybės akiniai, kurie skirti ne žaidimams. Užsidėjęs juos žmogus virtualiai gali tyrinėti ir įvertinti savo planuojamą verslą prieš investuodamas į jį.
„Tai padeda įmonei įsivertinti, kaip veiktų gamybos linija, pavyzdžiui, robotizuojant visą gamybos liniją, kokie yra pajėgumai, kur yra butelio kakleliai, kokiu greičiu gaminamos prekės bei kaip jos juda“, – sakė Skaitmeninių inovacijų centro vadovas Mindaugas Kieža.
Yra ir smegenų dažnių skaitytuvas. Tokius naudoja įmonės pristatinėdamos savo naują produkciją. Tarkim, paragauja žmogus naujo kečupo ir sako – neskanus, o štai smegenų bangos rodo, kad patyrė malonumą.
„Gali paleisti sukurtą reklamą, marketinginę medžiagą ir kitaip nei apklausų būdu ištirti, ką respondentai mano apie produktą ar prekę, galima sužinoti, ką jie jaučia. Išsiaiškinti tuos jausmus ir, ar produktas sukuria kokias emocijas“, – tvirtino M. Kieža.
Parodoje galima išvysti garsiakalbį, kuris garsą transliuoja tik į konkretų nurodytą tašką. Taip pat – išmaniąją spintą.
„Spinta seka, kokius daiktus ir, koks darbuotojas paima, kokie yra likučiai, gali užsakyti tuos įrenginius, daiktus, kad pasipildytų patys ar atvežtų tiekėjai ir papildytų“, – su inovacija supažindino M. Kieža.
Visi šie prietaisai kainuoja skirtingai, o štai robotus įdiegti kainuoja nuo 100 tūkst. eurų. Tačiau, anot specialistų, tai –labai greitai atsiperkanti investicija. Rimtesnio remonto jiems prireikia tik po 20 metų, o iki tol dirbtinės smegenys ir rankos gali darbuotis nenuilsdamos.
„Šitą robotą buvom pamiršę išjungti savaitgaliui ir jis visą savaitgalį dirbo ir nesiskundė“, – pasakojo R. Laurutis.
Nuo Europos atsiliekame 6 kartus
Vis tik, pasak specialistų, robotika Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Universitetai paruošia per mažai žmonių, galinčių ne tik programuoti bei kurti, o ir dirbti su robotais. Studijuoti šią discipliną, įvertinę jos sudėtingumą, jaunuoliai taip pat per daug nesiveržia.
„Lietuvoje yra apie 10-30 robotų 10 tūkst. darbuotojų. Europos vidurkis yra 130 robotų, tai šešis kartus daugiau robotų nei Lietuvoje. Tam, kad Lietuva pasivytų Europą, per penkis metus reiktų paruošti 2 tūkst. robotikos specialistų, o šiuo metu šioje srityje dirba 5 kompanijos, kuriose tik kelios dešimtys žmonių“, – tikino R. Laurutis.
Tad tam, kad tokie žmonės bendradarbiautų, kurtų ne tik savo, bet padėtų ir kolegoms tobulinti įvairias technologijas, Klaipėdoje atidarytas Skaitmeninių inovacijų centras. Į jį gali kreiptis ir technologijų keliu nusprendusios žengti įmonės.
„Esame žinias ir informaciją apjungiantis koordinatorius, vienijantis tiek technologijų kūrėjus, tiek vartotojus, tiek akademinę bendruomenę, tiek investuotojus. Konkrečiam klientui galime suteikti sprendimą, apjungiant visas mūsų partnerių kompetencijas“, – sakė centro įkūrėjas Šarūnas Butkus.
Vis tik robotikos specialistai, matydami, kaip technologijos žengia į priekį, nebijo ir prognozuoti, kokia ateitis šios srities laukia. Skaičiuojama, kad jau dabar vienas robotas vidutiniškai gali pakeisti 4 žmones.
„Visa gamyba ateityje bus robotizuota. Ir ji taps vis lankstesnė, vis patogesnė. <...> Robotika pereina iš gamybos į maisto pramonę. Lietuvos maisto pramonė atsilieka jau ne 6, o 60 kartų, nes Vakarų fabrikuose maisto pramonėje dirba praktiškai vien robotai. Tai labai pasijuto per kovido pandemiją, ten robotai atliko daug darbų, o mūsų maisto pramonė smarkiai stojo“, – teigė R. Laurutis.
Ir vis dėlto Lietuvoje robotai jau atlieka daugybę darbų – medikų valdomi operuoja žmones, gamina baldus ar tiesiog linksmina.
Daugiau detalių išvyskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
