Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
jau tie kinai tai eina sau
Antrąja ekonomiškai galingiausia valstybe Kinija tapo dar 2008 m. Kinijos pramonėje dirba 201 mln. darbininkų, žemės ūkyje — 347 mln., paslaugų sferoje — 258 mln. Iš viso dirbančiųjų — 807 mln.
Juanis iki 2005 m. buvo pririštas prie dolerio, po to devalvuotas 2,1% ir susietas su valiutų krepšeliu. Per tą laiką jo vertė pakilo apie 20%, bet kursas dolerio atžvilgiu liko nepakitęs dėl ekonominės krizės.
Lyginti Japonijos ekonomiką su Kinijos tas pats, kas pirštą su tuo daiktu. Kasmetinės 80 milijardų USD užsienio investicijos taip greitai nepasitrauks iš šios šalies. Nereikia klaidinti skaitytojų.
Kinų juanis niekada nebuvo konverguojamas. Kaip sovietinis rublis, kurio vertė dolerio atžvilgiu buvo nustatyta is kepurės. Tiesiogine prasme.Pramonėje dirba tik 80 milijonų kinų iš 1,3 milijardo. Kaimiečio gausi giminė deleguoja vieną narį darbui į miestą ir šis visus išlaiko. Dėl mizerno uždarbio kinai perka tik svogūnus, salotas, kopūstus. Ryžiai - kartą į savaitę.Kvaili vakariečiai nuėmė visus embargus kinų prekėms. Prieš kelis metus tą padarė ES. Nuo tada pasipylė kinų parduotuvės Lietuvoje. Dar kvailiau elgiasi JAV. Pas juos seniai nebėra tekstilės, lengvosios pramonės. Dar pokarį atidavė japonams. Neturi ir televizorių gamyklų. Viso pasaulio kompiuteriai iš Kinijos.JAV, turėdama galingiausią ir moderniausią karinę pramonę, nieko neeksportuoja. Milžiniškas užsienio prekybos deficitas. Jie užimti dolerių spausdinimu ir platinimu po pasaulį - juk pasaulinė valiuta. Ne protingiau elgiasi Kinija su savo uždara rinka (kinas neįpirktų užsienio prekių). Sukaupusi trilijonus dolerių, už juos perka JAV valstybines obligacijas, t. y. dengia Amerikos deficitą. Ir kaip nenorėdama, Kinija priversta taikytis su pasauline valiuta doleriu.Kinai bruzda - nebenori būti vargšais. Valdžia buvo priversta mesti didžiulius sukauptos valiutos kiekius vidaus vartojimui didinti. Šiemet Kinija išėjo į pirmą vietą parduotais automobiliais (aišku, savos gamybos). Priversta kelti atlyginimus. Prasideda kapitalizmo "linksmybės" - infliacija, piliečių reikalavimai laisvių. Ekonomika šoktelėjo, gresia perkaitimas. Japonija tą kelią praėjo po karo ir dabar ištisą dvidešimtmetį sėdi recesijoje. Sekantis priverstinis Kinijos žingsnis turėtų būti juanio paleidimas. Gyvenimas verčia. Mums, likusiam pasauliui, tas tik į naudą. Grįš ir iš ES iškeltos įmonės į Kiniją, atsiras darbo vietų. Primenu - bagėsi dirbtinas "Japonijos ekonominis stebuklas", tas pat laukia Kinijos. "Gudručiui" sėdėti ant pasaulio šalių sprando teks nulipti ir gyventi, kaip visi.
deja, deja, patys uzsiauginome Kinija (JAV ir Europa), teks patiems su tuo ir susitaikyti. Kas, jei ne noras vartoti - daug, nepaprastai daug ir pigiai, sukure Kinijos fenomena. O Kinijos valdzia, reguliuodama ne tik juanio kursa, bet ir gyventoju pertekliaus problema, ne tik nedaro kliuciu norintiesiems isvykti i uzsieni, bet ir skatina tokia emigracija. Ir vyksta tylus ekonominiu ir politiniu itakos zonu perdalijimas. Tai, ko negalejo padaryti JAV su sajungininkais Afrikoje, sekmingai daro Kinija su savo investicijom, korupciniais mokejimais, savo neribotais (todel ne itin branginamais) zmoniu istekliais. JAV CZV prognozavo, kad Kinija antraja galingiausia ekonomiskai valstybe taps 2012. Atrodo, kad tai ivyks jau 2010. Matysime idomiu procesu ateinanti desimtmeti, reikia tiketis, jog tie pokyciai apsieis be karines jegos naudojimo...
Na ir privarėte košės. Apie juanį, kaip naują pasaulio valiutą finansų ekspertai kalbėjo jau prieš 5-6 metus. Vienintelė priežastis, kodėl taip neatsitiko tai, kad Kinijos valdžia kišasi į Centrinio banko veiklą ir dirbtinai palaiko žemą juanio kursą.
O p. Obama neturi pasirinkimo. Kinija ne tik aprūpina Ameriką prekėmis, bet dar ir pinigų paskolina toms prekėms įsigyti. Jei Kinija išmestų į rinką kokį 10% šiek tiek likvidžių JAV vertybinių popierių, Amerikos neliktų. Visi tie Rotšildų ir Rokfelerių centrai pavirstų amerikietiškais Gariūnais: tu man duonos ir lašinių , aš tau batus ir kelnes.
Krauti į vieną vietą SCO ir UNASUR daugiau negu keista. SCO — karinis blokas su nelabai aiškiais tikslais, o UNASUR — Europos Sąjungos prototipas. Pietų Amerikos Sąjunga stebi ES ir mokosi iš jos.
labai naudingi pastebėjimai
Patinka Mindaugo pastebejimai ir drąsa, tik abejoju, ar ilgam- nueis kur atstovu spaudai ir baigsis visos įžvalgos
Kiniškos korupcijos ypatumai