Nuo kovo kai kurie vaikų lopšeliai - darželiai Kaune, jei iki šiol neturėjo, privalėjo įdarbinti ir po buhalterį (kai kur jam skyrė pusę etato), nes visos miesto savivaldybei pavaldžios švietimo bei ugdymo įstaigos perėjo prie vadinamosios ūkiskaitos - savarankiškai disponuoja joms skirtomis lėšomis.
Kaip pirmadienį Eltai sakė miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas dr. Antanas Bagdonas, bet kokia vadyba nėra prasminga, jei pats nevaldai išteklių. Todėl ir buvo įvesta nauja tvarka, kuri daugelyje Lietuvos savivaldybių jau senokai gyvuoja.
"Jei įstaiga neskaičiuoja pinigų prieš juos leisdama, negalvoja, kaip pataupyti, tai lėšų visada ir trūksta. Dabar pačios atsako už savo pinigų tikslinį naudojimą ir rimtai skaičiuoja, kur ir kiek jų išleisti. Pati logika dabar neleidžia įstaigai būti be lėšų ir be jų apskaitos", - sakė skyriaus vedėjas.
Kaune yra 76 savivaldybei pavaldžios ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir 50 mokyklų bei gimnazijų. Ikimokyklinės įstaigos negauna iš valstybės vadinamųjų "krepšelių". Lėšų joms skiria savivaldybė: kuo darželyje daugiau grupių, tuo vienam vaikui tenkanti pinigų suma būna mažesnė. Per metus darželinukui skiriama apie 9 tūkst. litų, negalią turinčio vaiko ugdymas darželyje ar lopšelyje miesto biudžetui atsieina iki 13 tūkst. litų. Už vaiko maitinimą darželyje sumoka jo tėvai ar globėjai.
Mokyklos didžiumą lėšų gauna iš valstybės - kiekvienam mokiniui paskirtas "krepšelis". Šie pinigai naudojami pedagogų atlyginimams, "Sodros" ir kitokiems mokesčiams. Mokyklos ūkiui išlaikyti lėšų duoda savivaldybė.
Kol kas Kauno mokyklų bendruomenės nesvarstė klausimo, ar atsisakyti etatinių valytojų arba sargų paslaugų ir pataupyti pinigus juos atleidus bei pasamdžius valymo ar apsaugos tarnybas.
Švietimo ir ugdymo skyriaus vadovas priminė Eltai, jog Kaune bendradarbiauti su saugos tarnybomis bandyta prie keletą metų. Tai labai pasiteisino, pavyzdžiui, Panemunėje esančioje mokykloje, kurią lanko ir kaimynystėje įsikūrusių globos namų vaikai - neretai triukšmingesni už šeimose auklėjamus vaikus. Tačiau saugos tarnybų paslaugos nėra pigios, todėl mokyklos buvo priverstos jų atsisakyti ir vėl samdo etatinius sargus.
"Jei kuri nors mokykla šiandien paskaičiuos, kad jai labiau apsimoka paslaugas pirkti "iš šalies", galės tai daryti nevaržoma, nes pinigais dabar disponuoja savarankiškai", - sakė dr. A. Bagdonas.
