Kauno rajono ūkininkai savo aruodų turtu dalijasi su mieste žiemojančiais paukščiais. Nemune – tūkstančiai sparnuočių. Jie taip išdrąsėję, kad net nelaukia, kol geradariai pasitrauks – puola lesti vos pabertus grūdus. Dalį jų vyrai išpila ten pat, dalį palieka vietiniams, kad šie galėtų palesinti ir kitomis dienomis.
Pakrantėje esantys stendai perspėja – ten reikia būti itin atsargiems, ji užkrėsta paukščių gripu.
„Virusas pavojingas ne tik paukščiams, bet ir žmonėms. Jis greitai plinta, gali būti perneštas su drabužiais ar avalyne. Ši informacija ypač aktuali naminių paukščių laikytojams“, – sakė Maisto ir veterinarijos tarnybos patarėja Diana Jankauskienė.
Paukščių dabar negalima lesinti iš rankų. Į pagalbą atskubėję ūkininkai sako saugosi – kad patys neužsikrėstų ir viruso neparneštų į savo ūkius. Tarp būrio sparnuočių jie pastebi ir paliegusių.
Paukščių gripo atvejai nustatyti būtent tose vietose, kur susitelkia daugiausia paukščių. Klastingas virusas jau pražudė mažiausiai penkias gulbes ir vieną antį. Dalis gyventojų baiminasi, kad liga neišplistų plačiau.
Kad sparnuočius pražudė ne badas, o pavojinga liga, paaiškėjo ištyrus jų gaišenas. Į lede įšalusius paukščių kūnus ištraukė ugniagesiai.
„Tai rizikinga operacija. Kiekvienas ėjimas prie paukščių reikalauja atsakomybės ir pasiruošimo. Tai turi atlikti gerai apmokyti žmonės“, – teigė ugniagesys gelbėtojas Artūras Petrovas.
Pasak ugniagesių, gyventojai patys gelbėti paukščių neturėtų – gali kilti pavojus ir jiems patiems.
„Dirbame su specialiais kostiumais, šalmais, liemenėmis, naudojame virves, ryšio priemones, gelbėjimo roges. Nuolat stebime vieni kitus“, – sakė A. Petrovas.
Ekspertai įspėja apie viruso pavojų
Maisto ir veterinarijos specialistai įspėja – neliesti nei leisgyvių paukščių, nei jų gaišenų. Gripo virusas jose gali išlikti pavojingas iki mėnesio.
„Virusas organizme cirkuliuoja apie 14 dienų, o kartais ir ilgiau. Todėl paukščių nereikia liesti ar su jais kontaktuoti. Tą darbą atlieka specialistai, laikydamiesi visų biosaugos reikalavimų“, – pabrėžė D. Jankauskienė.
Vyraujant šalčiams, Laukinių gyvūnų globos centras taip pat sulaukia daugybės pagalbos prašymų – nuo metų pradžios jų jau daugiau nei tūkstantis.
Dalis gyventojų piktinasi, kad iškviesti gyvūnų gelbėtojai ne visada atvyksta. Tačiau specialistai paaiškina priežastis.
„Jei gulbė ar kitas vandens paukštis yra silpnas, nuleidęs galvą, matomos išskyros iš šnervių, tokiu atveju nereaguojame. Paukščių gripas sparčiai plinta, o atsivežę tokį gyvūną į mūsų centrą rizikuotume maždaug 150 čia globojamų paukščių sveikata“, – sakė Laukinių gyvūnų globos centro vadovė Justina Morkūnaitė.
Vis dėlto pasitaiko ir sėkmės istorijų. Kai kurie, neva prie ledo prišalę paukščiai, išvydę gelbėtojus patys pakyla ir nuskrenda. Kitus tenka išlaisvinti iš ledo gniaužtų.
Prie ledo prišalusią gulbę ugniagesiai pasiekė specialiomis rogėmis, saugiai pargabeno į krantą. Specialistai sužeidimų ar ligų nenustatė, todėl globos centre sušilusi ir atsigavusi baltoji gražuolė netrukus sugrįžo pas savo gentainius.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
