Opozicija sako, kad apie planus jie neišgirdo, jiems liko neaišku, ar ruošiamės prireikus gintis vieni, be sąjungininkų pagalbos. Toks pat klausimas buvo užduotas ir Kariuomenės vadui, bet jis nuo jo tik susierzino, ir pakartojo tai, ką Lietuvos žmonės jau dešimtmečiais girdi iš įvairių vadų ir politikų – kad mūsų kariai viskam pasiruošę.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Kai Donaldas Trumpas pradėjo peikti europiečius ir vėl grasinti palikti NATO, mūsų premjerės žurnalistai paklausė, o ką darys Lietuva, jeigu aljansas liks be Amerikos. Atsakymas buvo užtikrintas.
„Mes, aišku, neapsaugoti nuo bet kokio scenarijaus ir visada planuojant, ir strateguojant, reikia matyti ir niūriausią scenarijų. Neabejotinai turime galvoti tiek apie A, B ir C planą“, – aiškino Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.
Nuo tada opozicija bandė prisikviesti premjerę į Seimo komiteto posėdį, kad ji paaiškintų, kokie tie mūsų planai, jeigu NATO pradėtų byrėti. Praėjo beveik 3 mėnesiai ir premjerė atvyko.
Kad galėtų kalbėti atvirai, posėdis uždaras, be pašalinių akių. O, kad kalbėtų ir tvirčiau, premjerę atlydėjo gausi palyda. Tiek Krašto apsaugos ministras, tiek Kariuomenės vadas, ir net saugumo departamento direktorius.
Anot opozicijos – premjerė nieko taip ir nepristatė
„Premjerė buvo viena iš tų viešnių, kuri kalbėjo mažiausiai. Tai mano galva, nei į mūsų klausimus buvo atsakyta, nei pakalbėta atvirai apie scenarijus, apie kuriuos reikėtų kalbėti“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Tiesa, premjerė aktyvavo savotišką planą B – bet jis buvo skirtas išvengti žurnalistų klausimų. Iš posėdžio ji išvyko pro atskirą išėjimą.
„Mes gavome pristatymą, kaip būtų, jeigu vyktų viskas pagal algoritmą, NATO planavimo rėmuose. Geras pristatymas, aš esu tą matęs, tai dėl to man čia nieko naujo, bet tai yra planas A. O būtent į klausimą, jeigu kažkas įvyktų, dėl įvairiausių priežasčių, kaip mes organizuotume savo valstybės gynybą, šiandien atsakymo nebuvo“, – pasakojo Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Paaiškinti Lietuvos žmonėms, ką ir kaip darytume, jeigu liktume vieni, negalėjo ir kariuomenė. Kariuomenės vadas, kaip ir visi kiti, iki jo buvę vadai, gyventojams kartoja tą pačią frazę – planai ruošiami, o kariai pasirengę.
„Visą laiką vykdoma peržiūra, ir adaptuojama tai esamai realijai. Ir galiu kitą dalyką užtikrinti, nesvarbu, kokia dabar yra situacija su įsigijimais, kokia yra situacija galbūt politinė, ar geopolitinė, Lietuvos kariuomenė yra pasiruošusi ir šį vakarą stoti į mūšį, ginti Lietuvos piliečių ir Lietuvos“, – kalbėjo Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Bet tokios kariuomenės kalbos, neįtikino ir opozicijos.
„Aš nežinau, ar kai ruošėmės komiteto posėdžiui, jiems buvo aiškiai suformuluota to, ko mes iš jų prašėme“, – minėjo L. Kasčiūnas.
Vaikšnoras net neslepia susierzinimo, išgirdęs klausimą – kaip kariuomenė gins Lietuvą, jei sąjungininkai nepadės.
„– Šitą klausimą peradresuoju pirmininko pavaduotojui. Sekantis klausimas. — O kodėl jūs negalite vade, jūs gi atsakingas už šalies gynybą. — Juokaujate jūs, turbūt? Ką tik pasakiau. Įdomiai formuluojate klausimą“, – piktinosi R. Vaikšnoras.
Kaip tampa įprasta – kariuomenės vadas dengiasi slaptumu
„Mes esame slaptos informacijos pateikime, buvo slaptas, uždaras posėdis ir gynybos planai yra neatskleidžiami. Viso gero“, – sakė R. Vaikšnoras.
„Lietuvos nacionalinis gynybos planas yra integruotas į NATO gynybos planus, ir jeigu, neduok Dieve, kad kažkas nesuveiktų, nacionalinis gynybos planas egzistuoja. Yra galvojama, kas būtų, jeigu būtų, be abejo, tikrai niekas nesėdi ir nelaukia, kol kažkas ateis ir už mus padarys darbus“, – pasakojo Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Galiausiai po Vyriausybės posėdžio pasisakė ir premjerė. Pareiškė, kad planus opozicijai pristatė. Ir priekaištų neišgirdo.
„Man atrodo opozicija prarastų savo veidą, jeigu pasakytų, kad Vyriausybė puikiai dirba ir susitvarko. Mes turime kelių lygmenų strategiją, kuria ir naudojamės. Tai pradedant nuo NATO, toliau Europa, mūsų regionas, ir nacionaliniai planai. Tas buvo šiandien ir išdėstyta“, – aiškino I. Ruginienė.
Ir nors suprantama, kad detalūs planai negali būti atskleisti, bet iškalbingai skamba ir buvusio ministro, Kasčiūno siūlymas išsikelti Lietuvai tikslą – sugebėti vienai gintis bent 30 dienų.
„Keliame klausimą, ar valstybė turi savo gynybos mintį, jeigu kažkas nesuveikia pagal kolektyvinės gynybos planavimą. Ar mes tampame lietuvišku dygliuotu ežiu, kuris pats ginsis ir neįleis priešininko į teritoriją?“ – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Bet kiek laiko Lietuva viena atsilaikytų dabar – paslaptis.
„Kiek laiko Lietuva galėtų gintis viena? — Į šitą klausimą, aš jums tikrai negaliu atsakyti, aš žinau, bet nenoriu to atsakyti, negaliu tiesiog to atsakyti“, – sakė R. Kaunas.
„Tai koks tas dienų skaičius yra sumodeliuotas? Jūs nejuokaukite, jūs kalbate apie labai slaptus dalykus“, – minėjo L. Kasčiūnas.
Vis tik Amerika išlieka mūsų pagrindiniu saugumo garantu, o be jos, apsiginti sunkiai sektųsi ir kitoms Europos šalims.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
