Tiesa, mokesčio prievolė atsiras ne iš karto, o po daugiau nei metų.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Lietuvos gyventojai, kurie turi nekilnojamojo turto, jau gali sužinoti, kiek jų turto vertė per metus paaugo ir, ar ji perlipo tą ribą, kai reikia mokėti nekilnojamojo turto mokestį.
„Butai, tai jie pakilo iki 3–5 procentų, kotedžai ir gyvenamieji namai – apie 8 procentus“, – teigia Registrų centro atstovė Lina Kanišauskienė.
Registrų centras skelbia – atliko naują visos šalies nekilnojamojo turto vertinimą ir suskaičiavo, kad visas Lietuvoje įregistruotas nekilnojamasis turtas įvertintas 202 milijardais eurų.
„Statinių – 158 milijardai, o žemės sklypų – 44 milijardai eurų“, – sako Lina Kanišauskienė.
Vilnietė ponia Marija per savo gyvenimą sukaupė tris nekilnojamojo turto objektus, todėl žinios apie pasikeitusias vertes visuomet laukia su nerimu ir tikisi, kad bendra nekilnojamojo turto vertė neperžengs 150 tūkstančių eurų sumos.
„Trys objektai: namas, butas poilsiavietėje ir namelis poilsiavietėje. Dabar nemoku nekilnojamojo turto mokesčio, nes mes per pusę su vyru valdom nekilnojamąjį turtą“, – dalijasi vilnietė Marija.
Rekomenduoja pasitikrinti, kaip keitėsi vertė
Nuo 150 tūkstančių eurų sumos įsijungia nekilnojamojo turto mokestis, kuris mokamas nuo sumos, viršijančios pusantro šimto tūkstančių ribą ir siekia pusę procento. Tad, jei, tarkim, būstas vertas 170 tūkstančių, tai mokestis bus apskaičiuojamas nuo 20-ies tūkstančių ir sieks 100 eurų. Todėl Lietuvos gyventojams rekomenduojama pasitikrinti, kiek jų turto vertė per metus paaugo.
„Reikėtų paprasčiausiai pasidomėti savo turtu ir kokios jo yra vertės, kad kitais metais nebūtų nustebę“, – rekomenduoja Registrų centro atstovė Lina.
„Nu, nemanau, kad piliečiai Lietuvoje tiek turi pinigų, tiek uždirba, kad jie galėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį kaip vakaruose“, – tikina vilnietė Marija.
Tačiau toli nuo realios vertės vis dar esančios Registrų centro pateikiamos vertės daugeliui šalies gyventojų yra naudingos. Ypač tiems, kurie valdo brangų nekilnojamąjį turtą, esantį didmiesčiuose ir kurortinėse Lietuvos vietovėse.
Tiesa, nekilnojamojo turto mokestinės vertės bus skaičiuojamos kitais – 2025 m., o į apmokestinamųjų kategoriją patekę gyventojai už jį pradės mokėti nuo 2026 m.
„Tiems, kuriems reikia mokesčius mokėti, tai tie džiaugiasi, nes reikia nuo mažesnės kainos mokėti. Tiems, kuriems reikia atvirkščiai – nuo prieaugio mokėti – tai tie nesidžiaugia, nes jiems lygioje vietoje gaunasi prieaugis“, – pasakoja nekilnojamojo turto ekspertas Mantas Mikočiūnas.
Gali kreiptis į Registrų centrą
Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad nustatomos Registrų centro vertės vis dar yra toli nuo tikros realybės, todėl norint parduoti būstą tenka jį vertintis individualiai.
„Registrų centras skaičiuoja labai plačios imties, todėl išvestas vidurkis yra kaip vidutinė temperatūra ligoninėje. Dėl to ir yra toks didelis nuokrypis, kuris nėra pagrindas nustatyti tikrąją daikto vertę, jau nekalbant apie kainą“, – kalba nekilnojamojo turto ekspertas Mikočiūnas.
Jei žmogus, pamatęs savo atnaujintą buto, namo, sklypo, ar kito objekto vertę su ją nesutinka, tai gali kreiptis į Registrų centrą – pateikinėti savo argumentus ir savo turto vertę pasikelti arba pasimažinti.
„Jis gali pareikšti pastabas ir Registrų centro vertintojai išanalizavę tas pastabas, ir jeigu tos pastabos yra pagrįstos, tai vertinimo modelį pakoreguoja“, – tikina Registrų centro atstovė.
Domisi ne visi
Bet nemažai žmonių net nesidomi, kokia jų turto vertė, nes jie nesiruošia savo turto parduoti ir mano, kad jiems niekada neteks mokėti nekilnojamojo turto mokesčio.
„Oi, ne, mūsų turtas tikrai nepateks, mes neturim brangių turtų. Mums tai negresia“, – teigia Vilniaus rajono gyventoja Stasė.
„Tai reikės pasidomėti, bet kol kas dar nepasidomėjau“, – sako vilnietė Aldona.
Iš viso Registrų centro vertintojai šiais metais įvertino beveik 7 milijonus statinių ir žemės sklypų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
,,Patvirtinta – plaučių ventiliacija pribaigdavo covid-19 pacientus''.
