Sutinku su Jumis, kad Lietuvos liberalai turi problemų dėl savo pažiūrų propagavimo. Bet primesti jų mūsų visuomenėje neįmanoma. Bent jau aš, asmeniškai manau, kad liberalų pažiūros yra teisingesnės už kitas, plačiai Lietuvoje paplitusias, o ne vienintelės teisingos. Tai sakau todėl, kad išvadas darau tik palyginęs argumentaciją. Labai gerai, kad yra įvairių požiūrių, be jų nebūtų galimybių palyginti, diskutuoti, rasti geresnius sprendimus.
Vertinu ir Jūsų požiūrį, todėl ir stengiuosi visada sekti Jūsų pasisakymus, pateikti savąjį. Jūsų straipsnyje užkliuvo kai kurie, mano manymu, neteisingai traktuojami dalykai. Neteisinga kapitalizmą sieti su buku turto troškimu ir kaupimu, su neteisybės viešpatavimu. Juk kitose santvarkose to yra kur kas daugiau.

Dekui, Vidmantai, uz grazu ir prasminga straipsni.

Gerbiamas Juozai, mūsų diskusija panaši į tą, kur vienas žmogus, saulei šviečiant, sako, kad, girdi, gražus oras, o kitas jam atrėžia: „Netikėkit juo, jis girtuoklis!“ Gal anas ir girtuoklis, betgi saulė vis tiek šviečia... Taip ir čia: aš tik fragmentiškai bandžiau pristatyti Maceinos socialines idėjas, o jūs kritikuojate ne tai kas parašyta straipsnyje, bet sakote: „Netikėkite, Maceina buvo nacionalistas, o autorius – nekompetentingas!“ Ir tai yra kritika, kaip suprantu jūsų požiūrį, „ad rem“ :)...
Čia per mažai vietos kalbėti apie straipsnį „Tauta ir valstybė“, reikėtų plataus atskiro straipsnio. Sutinku su jumis vienu atžvilgiu: paskutinis mano komentaro sakinys buvo nereikalingas. Bet jūs atsakėte man tuo pačiu ir, tikiuosi, dabar abiems yra lengviau :)... Ačiū, kad taip atidžiai perskaitėte straipsnį.

Gerbiamasis autoriau - cituojamas tekstas yra iš 1939 metų "Naujosios Romuvos", straipsnis vadinasi "Tauta ir valstybė". be kita ko ten yra rašoma dar ir "Šiandien kaikuriose valstybėse matoma kova su svetimtaučių gaivalais turi gilios prasmės. Tai yra kova su tautos kūno skaldytojais. Galima nesutikti kaikur su šitos kovos priemonëmis.Bet pats tautinės valstybės kultūros apvalymo principas yra sveikas“. Kitaip sakant, akivaizdi aliuzija į nacistinę Vokietiją.
Maceina buvo gan aršus nacionalistas tik maskavo tai po "tautinio totalitarizmo" verbaliniu konstruktu.
"Istorinėm aplinkybėm" teisintis nesolidu vien jau todėl, kad nemažai kitų to laikmečio žmonių nepasidavė tom aplinkybėm - ne visi tapo naciais Vokietijoje, ne visi NKVDistais Rusijoj. O pas Maceiną įžvelgiamos nacionalizmo gaidos ir netgi siūlymai "valyti" valstybę. Tad ir vadinkim daiktus savo vardais, o ne pagal idealistinį abstrahuotą įsivaizdavimą.

Na o už išankstinę poziciją kad kažkas kažko neperskaitė ar nesuprato, kaip sako anglai: well, bravo. Argumentai "ad hominem" labiausiai įrodo tik juos naudojančio diskutanto nekompetencija.

Pone anonime, jūs skaitėte, tikriausiai, tą patį Maceiną. Neturiu dabar šaltinio patikrinti ar jūs jį teisingai cituojate, tačiau kiekvienu atveju norint ką perskaičius suprasti, neužtenka žinoti žodžių reikšmes, reikia suvokti kontekstą ir jį pažinti. Jūsų citata daugiau pasako apie to laikmečio politinio diskurso sąlygas, negu apie patį A. Maceiną. Deklaracija „Į organiškosios valstybės kūrybą“ buvo bandymas politiškai prakalbinti to meto politine kalba autoritarinį režimą, kuris gyveno dar daug baisesnių – nacių, bolševikų, taip pat ir lenkų nacionalistų – aplinkoje. Nepaisant ir panašios fraziologijos, Damušis, sakysim, vis tiek buvo pasodintas į Varnių koncentracijos stovyklą. Ar Sąjūdis 1988-1989 m. nekalbėjo ta kalba, kuri tam tikru laipsniu būtų buvusi priimtina komunistų partijai? Sąjūdžio veikėjų lūpose kai kuriais atvejais irgi galėtume surasti nuorodų į ano meto „autoritetų“, tarkim, Lenino posakius apie „nacionalinę politiką“. Tai politinės taktikos, bet ne esmės dalykai. Kaltinti A. Maceina „nacionalizmu“ reikia būti jo visiškai neskaičius arba perskaičius, bet nieko nesupratus.

Gerbiu Jūsų, kaip liberalo, socialines pažiūras. Jos turi ir filosofinį pagrindimą, ir ekonominį pagrindą. Tačiau Lietuvos liberalų problema yra ta, kad jie savo pažiūras gan arogantiškai siekia primesti kaip vieninteles teisingas ir teisėtas. Yra ir kitų požiūrių, todėl beprasmiška siekti monopolizuoti pasaulėžiūrinį lauką.

Su Jūsų pastaba sutinku, teisinga. Straipsnyje nesigilinau į JAV praktiką, ji, be abejo, skirtinga. Pagrindinis skirtumas tarp JAV ir Lietuvos – kapitalo kilmė. Taip greitai kaip Lietuvoje milijardieriais nėra tampama net Amerikoje, nebent – Klondaiko laikais. Betgi dabar – ne XIX amžius. Savo straipsniu aš norėjau pabrėžti skirstymosi į „kairę“ ir „dešinę“ lietuviškoje skalėje beprasmiškumą. Dešinieji tarsi jau automatiškai „patriotai“, „rezistentai“, „tėvynės mylėtojai“, kairieji – kažkas arti „penktosios kolonos“, pusiau „Maskvos marionetės“. Tokie stereotipai labai žalingi, dezorientuoja. Kaip atsiskiria kairė ir dešinė požiūryje, tarkim, į LeoLT projektą? Aiškumo nėra. Juk jeigu projekto tikslas – pelnas, tada galima pagalvoti ir apie nepriklausomybės pardavimą. Būtų dar didesnis projektas, kažkas susižertų pasakiškus pelnus. Kiti būtų parduoti su visais trobesiais... Taigi, kairė ir dešinė pirmiausiai atsiskiria socialinėje plotmėje. Štai, pavyzdžiui, LFB svarstymuose apie valstybės pagrindus „Į pilnutinę demokratiją“ sakoma: „Esama kai kurių ūkio sričių, kurių privati nuosavybė prilygsta asmens ar grupės monopoliui. O tokios ūkio srities gėrybių būtinumas platiesiems tautos sluoksniams verčia tuos sluoksnius būti priklausomus nuo tų gėrybių privačių savininkų. Kas savo rankose turi kasyklas, miškus, susisiekimą, energijos šaltinius, pinigų emisiją, stambųjį kreditą, tas tuo pačiu yra tos ūkio srities nekarūnuotas karalius. Be tų dalykų platieji tautos sluoksniai apseiti negali, todėl yra verčiami nusilenkti tų ūkio sričių privačių savininkų reikalavimams“. O mūsų partijos – tiek kairiosios, tiek dešiniosios, – deja, nedrįsta šita prasme aiškiai identifikuotis, išskyrus retas išimtis (čia pirmiausiai turiu galvoje Lietuvos socialdemokratų sąjungą).

V. Valiušaičiui vertėtų giliau pasidomėti „socialinio teisingumo“ esme. Tada jis sužinotų, kad jo minimas „socialinis teisingumas“ yra tikra teisingumo priešybė. Jo nuoseklaus įgyvendinimo pasekmė būtų totalinis susipriešinimas ir visiškas visuomenės sunaikinimas.
Nereikia kapitalizmui pripaišyti nebūtų dalykų ir nepagrįstų apibendrinimų. Patologinis prisirišimas prie pseudovertybių kur kas labiau būdingas socialistinei santvarkai, bet nedaug tepadeda aiškinantis jos esmę.

Atrodo, kad ne tą patį Maceiną skaitėm:
1939 metais žurnale „Naujoji Romuva“ A. Maceina išdėstė savo naujosios tautinės valstybės principus, atskleidusius beveik fašistuojančio nacionalizmo pavidalus. Anot A. Maceinos, tautinių mažumų „dalyvavimas tautinės kultūros gyvenime, moksle, visuomenės institucijose, ekonomikoje yra nepageidaujamas, o kai kuriais atvejais net
neleistinas. Tautinės mažumos valstybėje visados yra svetimas kûnas, kuris niekados nesutaps su tautos kûnu ir neásijungs á jos organizmą. Todėl mūsų laikais valstybės ribos turi sutapti su tautos ribomis, o tautos viduje gyvenantieji svetimtaučiai turi bûti arba įjungtiįá tautos kultûrà ligi nutautimo, arba iškelti į savą valstybę arba palikti, kaip svečiai besinaudoją prieglaudos teisëmis. [...] Šiandien kaikuriose valstybėse matoma kova su svetimtaučių gaivalais turi gilios prasmės."

Skamba kaip tikra kova prieš nacionalizmą:)

Ne iš Pakso partijos dera kalbėti apie socialinį teisingumą