„Aplinkos ministerija pateikė septynių teritorijų variantus, dėkojame kolegoms už labai operatyvų jų darbą. Deja, reikiamo 20 tūkstančių hektarų ploto vienoje teritorijoje nėra, todėl teks teritorijas jungti ir kitaip kūrybiškai žvelgti į situaciją“, – pranešime cituojama krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė.
„Krašto apsaugos sistemos specialistai šiuo metu daro teorinių vietų analizę, netrukus pradės ir detalią fizinę teritorijų apžiūrą. Vasaros pabaigoje planuojame įvardinti jau konkrečias vietoves“, – teigė ji.
Pasak KAM, Seimo rudens sesijai ministerija planuoja paruošti reikalingus teisės aktų projektus ir pateikti galutinį pasiūlymą dėl poligono, kaip kad įpareigojo trečiadienį vykusi Valstybės gynimo taryba.
Viceministrė pabrėžė, kad galutiniai sprendimai bus priimti tik išklausius vietos bendruomenes.
„Su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais aptarėme jų pateiktus siūlymus dėl galimų naudų savivaldybėms, kurių teritorijose veiktų poligonai ar karinės mokymo teritorijos. Aptarėme ir galimybę savivaldybėms skirti valstybės lėšų dvigubos paskirties projektams, kurie vertingi tiek kariuomenei, tiek vietos bendruomenei. Galutinį bendrą sprendimą tikimės rasti iki rudens“, – sakė O. Mašalė.
Kaip skelbė BNS, naujam brigados dydžio kariniam poligonui vietos ieškoma Lietuvoje, siekiant sukurti nacionalinę diviziją, daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.
Poligonui vieta, pirminiais duomenimis, renkama Rytų ir Pietų Lietuvoje, siekiant, kad jis atsirastų „kuo arčiau nedraugiškų valstybių teritorijų“.
Tam reikia 20 tūkst. hektarų dydžio teritorijos.
Pernai rudenį Seimas nusprendė naujus poligonus įsteigti Tauragės ir Šilalės rajonuose, tačiau jie bus mažesni ir bus skirti tik manevravimui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
