Kai kai kurie šalies istorikai kariauja prieš Lietuvą nukreiptus propagandos karus Rusijos pusėje, o istorijos profesoriui Česlovui Laurinavičiui, neseniai vėl pasvarsčiusiam, kad Lietuva galbūt skolinga Sovietų Sąjungai už Vilnių ir Klaipėdą, reiktų įgyti elementarių teisinių žinių. Tokios nuomonės laikosi Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas.
Diskusijos su D. Žalimu įrašą žiūrėkite straipsnio pabaigoje
Tarptautinės teisės specialistas primena, kad Klaipėda nuo mūsų šalies buvo atplėšta grasinant ginkluota jėga po to, kai Vokietija ir visos kitos šalys pripažino ją Lietuvai. Tarptautinės teisės ekspertas primena, kad net ir Antrojo pasaulinio nugalėtojai, dalindamiesi Vokietijos okupacijos zonas, teisėtomis Vokietijos sienomis laikė tas, kurias ji turėjo 1937 metų gruodžio mėn. 31 d. – iki ekspansijos pradžios. Rusijai Klaipėda apskritai niekada nepriklausė.
Vilnių, kaip primena D. Žalimas, Lietuvai Rusija pripažino dar 1920-ųjų liepos 12-osios sutartimi, o 1939 m. savo įsipareigojimą, nepaisant kitų aplinkybių, tiesiog įvykdė.
Istorikui Č. Laurinavičiui jis siūlė prisiminti seną teisinį principą: Ex injura non oritur jus (iš neteisės neatsiranda teisė).
Gausėjančius mėginimus revizuoti požiūrį į SSRS, okupaciją, reikalavimą atlyginti jos žalą ir pan. D. Žalimas sakė vertinąs kaip dalį prieš Lietuvą nukreipto propagandinio karo. Docentas apgailestavo, kad kai kurie Lietuvos istorikai dažnai antrina oficialiai Kremliaus propagandai. D. Žalimas sakė manąs, kad panašiai apie LTSR, okupaciją, Vilnių ir Klaipėdą pašnekėtų ir Vladimiras Žirinovkis.
Atsakydamas į istorikui Č. Laurinavičiui vis dar neaiškų klausimą – kas buvo LTSR – docentas įvertino paprastai: tai, pasak jo, buvo okupuotos šalies marionetinis režimas.
Seime šiuo metu svarstomas įstatymų pataisas, kurios leis bausti už atvirą okupacijos, genocido ir karo nusikaltimų neigimą bei menkinimą, jis sakė vertinąs teigiamai. Pasak teisininko, tarptautinei teisei projektas neprieštarauja ir numato daug švelnesnes bausmes, nei tos, kurias už holokausto neigimą yra numačiusios kitos šalys. Kaip pavyzdį jis nurodė Austriją, kur už tokią veiką gresia 10 metų kalėjimo. Žodžio laisvė ir šiaip nėra absoliuti – nurodė teisininkas.
Anot D. Žalimo, Europos Sąjungos pamatinį sprendimą, nurodantį bausti už nacizmo nusikaltimų neigimą, Lietuvai vis tiek reikės vykdyti ir niekas nedraudžia jo praplėsti įtraukiant sovietų režimo nusikaltimus. Apribojimus šioje srityje taiko ir tokios šalys, kaip Prancūzija bei Vokietija (nacizmo atvejui) ir Rytų Europos valstybės, kaip Lenkija bei Čekija (apima ir komunistinių režimų nusikaltimų neigimo kriminalizavimą).
Visus bijančius, kad taip bus apribota akademinių diskusijų laisvė D. Žalimas nuramino – tiesos ieškantys istorikai, net jei šnekės nekorektiškai, kaip, anot jo, Č. Laurinavičius, baudžiami nebus. Baudžiamoji teisė, pasak eksperto, skiria grubų ir įžeidžiantį nusikaltimų neigimą nuo nuomonės reiškimo ir tiesos paieškos. „Akademinėje diskusijoje remiamasi faktais. Mes kalbame apie atvejį, kai kas nors pasakytų, jog deportacijos arba Rainių žudynės buvo labai geras dalykas arba imtų neigti tai, kaip išsigalvojimą. Su faktais ir jų interpretavimu tai nieko bendro neturėtų“, - pabrėžė jis.
Susiję straipsniai: SSRS ir nedėkingi lietuviai – padėkite Česlovui Laurinavičiui
