Kaip ir minėjau - Žiburio mokyklą išlaiko ir pastatė Lietuva (kiek lenkų mokyklų pastatė lenkija lietuvoje?), o lenkai išlaiko savo mokyklas Lietuvoje. Beje, jei, kaip rašote "puikiai" žinote lenkų probemas Vinijoje - kiek lenkiškų mokyklų yra perkrautos ir dirba 3-is pamainomis? Užtat yra bent kelios lenkiškos mokyklos, kuriose yra 2 mokiniai ir 2 mokytojai, tačiau jos nelikviduojamos, kaip neracionalios. O Seinijoje, mažos mokyklos, nuo praeitų metų rugsėjo buvo uždarytos, kaip neracionalios - liko 5. Neįsižeiskit, bet pakankamai kvaila teigti, kad "lietuvių valdžia" uždarinėja mokyklas, kadangi lenkiškos mokyklos Vilnijoje yra finansuojamos Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių, kuriose absoliučią daugumą sudaro "vienintelės teisingos" partijos žmonės, kaip ir visose Vilnijos seniūnijose. Sakyčiau, kritika ne lietuvių adresu. Beje, ypač dažnai teigiama, kad kelius Vilniaus rajone taiso ir nutiesia tik "vienintelė teisinga partija", tačiau mokyklas uždarinėja lietuviai. Nors kompetencijos yra atvirkščios. Dėl apgavysčių žemės grąžinimo klausimais ir korumpuotų advokatų - tai jau teisėsaugos kompetencija, lai "vienintelė teisinga partija", kurios įtakos zonoje (Vilniaus ir Šalčininkų rajonai - tai juk jų kompetencija ),gina savo rinkėjų teisėtus interesus. Juk ir Vilniaus miesto savivaldybėje, Viniaus apskrities savivaldybėje yra visos lenkų frakcijos, taip kad su jais ir kalbėkit.

Myślę, że to ty Jukne, choć mieszkasz w Wilnie, nie masz o pewnych sprawach zielonego pojęcia. Ale po kolei.
Szkoły polskie. Gdyby tak było jak piszesz, że to wewnętrzna sprawa Polaków, że to ddemografia, to byłoby pięknie. Tymczasem władze litewskie ustawicznie od początku uzyskania niepodległości nękają różnymi sposobami polskie szkolnictwo, byle tylko doprowadzic do jego likwidacji.
Zniesienie matury z polskiego; praktryczne zaprzestanie wydawania podręczników w języku polskim - płaci za to Polska; ogdrastyczne ograniczenie środków na remonty szkół - oczywiście pomaga Polska; mniej pieniedzy na skoszyczek uczniowski wszkołach polskich - wyższy w szkołach litewskich, to tylko niektóere z ważniejszych provlemów.
Ziemia
Piszesz, że zwrot ziemi jest problemem ogólnolitewskim. jak to jest jednak, że najmniej dotąd zwrócono właścicielom w Wilnie i w okolicach. Jak to jest, że ziemia mająca swoich właścicieli jest zwracana politykom i urzędnikom litewskim z głębi Litwy. Pewnei nie wiesz, że skorumopowani litewscy adwokaci wyłudzając ziemie od zdesperowanych właścicieli poprzez szantaż - zdobędziemy dla ciebie twoją ziemię, jęzeli dasz mi jej połowę. Pewnieo żadnej z takich spraw nie słyszałaś, pewnie znowu będziesz zaprzeczać, jak to mają czynić w zwyczaju Litwini.
Jeżeli mi powiesz, że podobne problemy mają Litwini w Polsce, to umrę ze śmiechu.

Dėl asimiliacijos - apskritai juokinga klausyti. Negi dar pradėsit kištis į jaunų žmonių meilės reikalus? Kas su kuo nori, tas su tuo ir draugauja ir veda ir vaikus į kokias nori mokyklas veda ir t.t.

Manau, kad nesate visiškai susipažinęs su lietuvos lenkų nūdiena. Labai siūlyčiau atvykti į Vilniją ir pažiūrėti, pačiam, be pagalbininkų iš "vienintelės teisingos partijos", pervažiuoti Viniją, ir pamatysit, kad ta "apverktina" situacija tėra akių dūmimas savo tautiečiams Lenkijoje. Žemės grąžinimas yra pristatomas kaip išimtinai Vilnijos problema, nors žemė negrąžinta beveik 40 proc. savininkų visoje Lietuvoje. Mažėja lenkų mokyklų? O kaipgi, demografinės problemos, emigracija, tokios pat kaip visoje Lietuvoje - mažėja gimstamumas ir Vilnijoje.Ir t.t.

Lietuvos rusų integravimasis į pilietinę visuomenę – per Maskvą?24
2009.06.01 14:52
Imantas Melianas
24 Komentarai + - Teksto dydis Spausdinti Persiųsti

melianas29

Bet kurios modernios valstybės pilietinė visuomenė yra įvairiatautė; skiriasi tik skirtingų tautybių atstovų joje proporcijos. Tokia įvairiatautė pilietinė visuomenė kitaip dar vadinama pilietine, arba politine tauta (nacija), taip skiriant šią sąvoką nuo tautos siaurąja žodžio prasme – etnoso. Tautiečiai (vieno etnoso atstovai) gali gyventi skirtingose pasaulio šalyse ir būti skirtingų valstybių piliečiai, tačiau paprastai juos jungia bendro (tikro arba menamo) istorinio likimo suvokimas.

Piliečius (nežiūrint to, kad jie yra skirtingų tautybių) jungia vienodos teisės ir pareigos, kitaip sakant – aiškiai fiksuotas teisinis ryšys su savo valstybe. Išvada – sava valstybė yra ne ta, kurios pavadinimas sutampa su tavo tautybe, o ta, kurios pilietis tu esi. Būna, žinoma, ir išimčių, kai pilietis nuoširdžiai linki pražūties savai valstybei, ir visai nebūtinai tokiais atvejais jis yra kitatautis. Bent jau mano gyliu įsitikinimu, bet kuris save gerbiantis, doras ir sąmoningas SSRS pilietis tiesiog privalėjo padaryti viską, kad ši „tėvynė“ kuo greičiau dingtų iš pasaulio žemėlapio. Bet vis dėl to tai tik konkreti išimtis iš bendros taisyklės, o Lietuvos Respublika net ir su visomis numanomomis išlygomis nėra nei kolonijinė imperija, nei fašistinė, komunistinė ar dar kokia nors fundamentalistinė nesąmonė.

Ar reikia kartoti šias vadovėlines tiesas? Kai kurių Lietuvos rusų nevyriausybinių organizacijų konferencijos „Kartų perimamumas: tradicijų puoselėjimas ir atsakymai į šiandienos iššūkius“ nuomone – reikia. Ši praėjusiomis išeiginėmis dienomis „Panoramos“ viešbutyje vykusi konferencija parodė, kad rusų tautybės Lietuvos piliečiai ir toliau sėkmingai „reintegruojami“ ne į mūsų, o į svetimos valstybės mentalinę erdvę. Daug ką pasako jau vien tik tai, kad Lietuvos oficialiąsias institucijas ir jos politikus renginyje atstovavo tik Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Stanislavas Vidtmannas ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, o Rusiją – visas gražių ponų būrys: RF užsienio reikalų ministerijos Darbo su tėvynainiais departamento vadovo pavaduotojas Sergejus Butorovas, Maskvos vyriausybės atstovas Aleksejus Jakimenka ir, žinoma, ambasadorius Vladimiras Čchikvadzė.

Svečiai iš Rusijos anaiptol nesijautė šiame renginyje pašaliniai ir dosniai dalinosi savo išmintimi, vertinimais ir tėviškais patarimais. Pavyzdžiui, S.Butorovas taip mokino susirinkusius: „Tegul už kiekvieną svarstomą klausimą būna paskirtas atsakingas asmuo, tuomet susirinkę po metų galėsime matyti aiškius savo veiklos rezultatus“. „Savo“ – tai kieno? Mūsų – Lietuvos piliečių ar jūsų, ponas Butorovai? Be to, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas baugino susirinkusius jų sulietuvinimo („asimiliacijos“) pavojais ir ragino kovoti (vengimas kovoti – tai blogis) už savo teises – šiam tikslui jis patarė įsteigti specialų Teisinės paramos Lietuvos rusams fondą.

Ambasadorius V.Čchikvadzė irgi baisėjosi, jog net 80 procentų Lietuvos rusų mano, kad jų Tėvynė esanti Lietuva. Jis siūlė jiems veikti kartu su Rusija neišvykstant iš Lietuvos (ką tai galėtų reikšti, a? – I.M.) ir ištarė dar vieną paslaptingą frazę: „Mes duosime (Lietuvos rusų – I.M.) jaunimui išmintingus patarimus, kad jis galėtų įgyvendinti mūsų nerealizuotas svajones“.

Išminties (ir lojalumo Lietuvai) perlais švaistėsi ne tik minėti užsieniečiai, bet ir kai kurie vietiniai rusų aktyvistai. „Kodėl užsienyje gyvenantys amerikiečiai sako „I‘m American“, o mes negalime sakyti, kad esame rusai?“ – klausė konferencijos dalyvių stačiatikių šventikas Vladimiras Seliavka, kuriam, sprendžiant iš šio posakio, kažkas Lietuvoje uždraudė minėti jo tautybę. Būtent taip, ponai Seliavka – amerikiečiai užsienyje neprisistato airiais, italais, žydais ar negrais – jie prisistato tiesiog amerikiečiais.

Aršumu šventikui nenusileido ir istorijos mokytojas Andrejus Fominas, jau anksčiau talpinęs savo tendencingus opusus antilietuviškame, antilatviškame, antiestiškame ir apskritai antivakarietiškame žurnale „Baltijskij mir“ („Baltijos pasaulis“), kurį Rusijos ambasados nevaržomai platina Baltijos valstybių mokyklose rusų dėstomąja kalba ir rusų nevyriausybinėse organizacijose. Nežiūrint to, kad jau beveik dvidešimt metų Lietuvoje išlieka sovietinis anachronizmas – valstybinės bendrojo lavinimo mokyklos rusų kalba, A.Fominas teikėsi pareikšti, kad „tai ne rusų mokyklos; tai lietuvių mokyklos, kuriose dėstoma rusiškai“. Tai ką, gerbiamasai, gal dar uždrausti dėstyti jose lietuvių kalbą ir Lietuvos istoriją (kuri taip nervina poną mokytoją)?

Bet labiausiai šįkart ponui Andrejui parūpo, kad Lietuvos rusų vaikai pažintų „tikrą, neiškraipytą Rusijos istoriją“. Priminsiu, kad šių metų gegužės 19 dieną RF prezidentas D.Medvedevas pasirašė įsaką dėl komisijos, kuri turėtų „užkirsti kelią bandymams falsifikuoti istoriją, kurie kenkia Rusijos interesams“. Ačiū Dievui, D.Medvedevo dekretai Lietuvai dar nėra privalomi.

Konferenciją, kurioje dalyvavo 67 rusų nevyriausybinių organizacijų atstovai iš visos Lietuvos, organizavo asociacijos „Jaunimo iniciatyvinė grupė“ pirmininkas Jonas Laniauskas. Nekaltas organizacijos pavadinimas ir jos vadovo lietuviška pavardė jau ne kartą leido gauti finansavimą projektams, kurių pagrindinė paskirtis – stiprinti Lietuvoje „rusišką dvasią“. Įdomu ir tai, kad didžiausias finansavimas iš Rusijos jau penkti metai yra skiriamas projektui „Jaunimas prieš terorą“, kurį vykdo ta pati „Jaunimo iniciatyvinė grupė“ ir dar viena savotiška organizacija – „Lietuvos slavų jaunimo organizacija“. Nežinia, kuo galiausiai pasibaigs ši taip dosniai apmokama visuomeninė (?) „antiteroristinė veikla“.

„Balsas.lt“ jau rašė apie buvusio KGB majoro ir Rusijos naftos ir dujų pramonininkų sąjungos atstovo Lietuvoje Michailo Maškovo tapybos darbų parodą, neseniai surengtą Vilniaus miesto savivaldybėje. O štai Rusijos ambasada Vilniuje surengė kitą parodą – apie jos okupuotą Gruzijos dalį (taip vadinamą Pietų Osetiją), kuri iki šiol vyksta sostinės Lenkų namuose. Nežinau, ar tai sutapimas, tačiau J.Laniausko ir jo rėmėjų iš Rusijos „Jaunimo prieš terorą“ renginiai paprastai vyksta irgi ten pat – Lenkų namuose Naugarduko gatvėje.

Pirmasis Lenkijos maršalas turbūt jau vartosi savo karste Krokuvos Vavelyje...

Prasta Ritutė tu esi istorikė, jeigu pagal tave Lietuvos lenkai yra atsikėlėliai. Absoliuti dauguma Lietuvos lenkų - tai savo etninę priklausomybę pakeitusių vietinių lietuvių palikuonys. Beje, būtent jų protėviai buvo senosios Lietuvos valstybės įkūrėjai, o ne žemaičiai arba zarasiškiai, kurių protėviai tuomet dar buvo atitinkamai kuršiai ir sėliai. Tik menkas Lietuvos lenkų nuošimtis yra atsikėlėlių iš Lenkijos palikuonys. Dažnai kalbama apie pokario atsikėlėlius iš Gudijos, tačiau tai irgi nutautėjusių lietuvių palikuonys, tiesiog šiuos rajonus trysdešimt devintaisiais metais Stalinas atidavė ne Lietuvai, o Gudijai.
Taip kad visiškai teisus autorius, o ne tu.

Durniui (tokiam kaip tu) rašyk nerašęs - visvien nieko nesupranta.
Arba apsimeta.

Absurdas kas čia parašyta, tik spėlionės ir priešų paieška, parašyti galima daug ,o koks praktinis efektas nuo tokių straipsnių? Priešprieša???

Lyginti Grenlandiją su Vilniaus apylinkėmis - ne visai korektiška. čia tas pats, jeigu prie Kopenhagos gyventų gausiau vokiečių ir jie sumanytų atsiskirti nuo Danijos. Gal greičiau Lietuvos lenkai lygintini su Sudetų vokiečiais (negerai, kad juos išvarė komunistinė ČS valdžia).
Visais atvejais suvokime, kad nepriklausomai nuo šios teritorijos gyventojų tautybės čia yra Lietuva (Lietuva - tai ne vien tik lietuviai); čia jos amžina istorinė sostinė. O puoselėti savo etninę kultūrą visai nebūtina per teritorinę autonomiją. Nedarykime nereikalingų įtampų lygioje vietoje.

Szanowna pani, niesprawiedliwością, jest, moim zdaniem, nei wspomaganie Litwinów na Sejneńszczyźnie przez rząd polski - jako obywatel RP nie mam nic przeciwko temu. Niesprawiedliwością jest zaniedbywanie, tudzież dyskryminowanie obywateli litewskich narodowosci polskich przez państwo litewskie, polegające na katrastrofalnie niskich środkach finansowych przeznaczanych na rozwój szkolnictwa obcojęzycznego, na ksiązki i czasopisma polskie w bibliotekach publicznych, na polski ruch artystyczny.Niesprawiedliwością jest dzielenie okręgów wyborczych zamieszkałych przez Polaków w taki sposób, aby Polacy otrzymali jak najmniej głosów. Niesprawiedliwością jest 5-procentowy próg wyborczy dla mniejszości polskiej - Litwinów w Polsce ten próg nie pobowiązuje itd itp.
Reasumując, pani myslenie jest skażone błędem logicznym i niesprawiedliwością. Wynika z niego, iż skoro Polaków jest 237 tysięcy, to sie sami utrzymają, albo przy pomocy Polski, tymczasem Litwa ma prawo domagać się pomocy dla Litwinów ze strony rządu polskiego. Czy tak ma wyglądać polsko-litewskie partnerstwo i wzjemny szacunek?