K.Čeponis: Kodėl aš esu nacionalistas – tautininkas – patriotas?

Iš išeivijos autorių ypač verti dėmesio Vytauto Alanto kūriniai.

Pvz., Vytautas Alantas. Tauta istorijos vingiais, Vilnius, 1992.

Sąjūdžio laikais buvo išleista įvairių knygų ir knygelių. Paminėsiu:

Tautinis mentalitetas. Istoriosofiniai apmąstymai (straipsnių rinkinys), Vilnius, Mintis, 1989.

Tauta ir mes (straipsnių rinkinys). Šiauliai, Titnagas, 1990.

Straipsnis ir yra skirtas "masėms", o ne specialistams. :)

Tiems, kas nori gilintis į šiuos klausimus rekomenduoju skaityti literatūrą tautinės valstybės kūrimo ir nacionalizmo klausimais:

Mariaus Kundroto knyga "Tauta amžių kelyje: tautinės pasaulėžiūros gairės ir tautinis judėjimas Lietuvoje".

Neseniai perleista Broniaus Kuzmicko knyga "Tautos tapatumo savimonė".

Yra puikios Romualdo Grigo knygos "Tautos likimas" ir "Tautinė savivoka".

Iš užsieniečių - fundamentalios knygos:

Antono Smito (Anthony D. Smith) "Nacionalizmas XX amžiuje", Pradai. ALK. 1995, Vilnius.

Klodo Levio-Stroso (Levi-Strauss Claude) "Rasė ir istorija". 1992, Lietuvių kalba, "Baltos lankos", 77 psl., serija "Atviros Lietuvos knyga".

Straipsnyje pasakyta labai aiškiai:

"...tačiau jie yra Lietuvos Valstybės ir Lietuvių Tautos patriotai."

Tai yra kalbama apie tuos lietuvių kilmės asmenis, kurie jau yra Lietuvos Valstybės ir Lietuvių Tautos patriotai (patys pasirinkę tokias savo tautines nuostatas), o ne apie tai, jog visus tuos dešimtis milijonų po visą pasaulį išsibarsčiusių asmenų, kurių "genetiniai" protėviai turėjo "lietuviško kraujo", kažkokiu tai būdu paversti Lietuvių Tautos patriotais ir išmokyti juos lietuvių kalbos...

O tie, kurie jau yra Lietuvių Tautos patriotai, atvykę į Lietuvą, be abejonės, labai greit išmoks lietuviškai - tokių pavyzdžių jau dabar šimtai.

Straipsnis skirtas mažai rašto ragavusiems ponams ir ponioms. Tai gersi, bet dėl to šiek tiek lėkštokas. Nereikėjo užkabinti žydų reikalų, nes iš to, kad pasakyta, susidariau nuomonę, kad autorius apie tuos "dievo išrinktuosius" arba menkai išmano, arba tyčia suka "pro šalį". O kad didelės savo skaičiumi "tautos" neturi tam skirtos sąvokos, turi gilią prasmę. Nei anglai. nei rusai net neturi žodžio "rusas" ar "anglas". Jie sako - "rusiškas žmogus" ir "angliškas žmogus". Ir "rusės" nėra, o tik "rusiška moteris". O kaip angliškai "anglė"?

Labai gerai, kad nacionalizmas pagaliau išlindo į dienos šviesą ir yra mėginamas aiškiau išdėstyti.
Sveikinimai autoriui.
Tačiau. "...galime (ir netgi turime) kalbėti ir apie lietuvius "plačiąją prasme", kurie dėl įvairių priežasčių gal būt kol kas dar nemoka lietuviškai kalbėti, gal ir jų "genetiniai" tėvai metrikose ir pasuose įrašyti ne lietuviais (arba jau seniai pamiršę savo lietuviškas ar baltiškas šaknis), tačiau jie yra Lietuvos Valstybės ir Lietuvių Tautos patriotai."
Sutinku, kad lietuviška dvasia (laisvo žmogaus pagarba kitiems žmonėms ir aplinkai, visuomeninė dermė ir tvarka) galėjo būti pagrindine lietuvių "eksporto preke". Nemanau, kad Lenkijos iškilimui Europoje 17-18 amžiuje, o Prūsijos iškilimui vokiečių žemėse 18-19 a. Lietuvos eksportas neturėjo įtakos. Tačiau nelabai suprantu, dėl ko prieš 200 metų į vakarus pasitraukusių tautiečių palikuonys imtų mokintis lietuviškai? Ir kokiu būdu nežinodami kas ta lietuviška (ar baltiška) dvasia yra jie galėtų tapti patriotais?
Nacionalistai turėtų apibrėžti lietuviškumą ir pasistengti, kad tas apibrėžimas atitiktų tiesą. Jei toks apibrėžimas būtų patrauklus (bet vis dar išlikdamas teisingu), mes pasaulyje turėtume daugiau gerbėjų. Bet ne patriotų. Ir, juo labiau, ne lietuvių :)
Mūsų tikslas galėtų būti ne 100 mln lietuvių, o 300 mln Lietuvą gerbiančių kaimynų.

Nei karto nepabuvus svečioje šalyje gali atrodyti taip, kaip Jums.
Kita vertus, skaitant kosmopolitinius "žinių" šaltinius gali pasirodyti, kad skirtumų kaip ir nėra. Pakalbėkite su rusais Rusijoje, vokiečiais Vokietijoje ar čekais Čekijoje.
Netikiu, kad galima būti tokia kvaiša, kad nepajaustumėte skirtumo :)

"kosmopolitizmas deklaruoja tokias vertybes, kaip 'buk savimi'" - t.y. nebūk kažko didesnio dalimi, būk atplaiša :) Nacionalizmas, anaiptol, nereikalauja unifikuotis, o iš tikro gerbti, t.y. atstovauti ir kovoti už nacionalinius interesus. Jūs nepakankamai suvokiate, kad sprendimai apie individą (kiek jis panašus į kitus) skiriasi nuo sprendimų apie visuomenę (ar ji turi individualių bruožų). Kitaip sakant, Jūsų išsilavinime psichologija ir sociologija yra vienas ir tas pats, deja.

Prieš mokydamas kitus, išmok rašyti lietuviškomis raidėmis - nepamiršk, kad čia lietuviška svetainė, kurioje privalu gerbti lietuvių kalbą, nepriklausomai nuo tavo politinių pažiūrų.

Atvirksciai: kosmopolitizmas deklaruoja tokias vertybes, kaip 'buk savimi', o tuo tarpu nacionalizmas - 'buk kaip visi'.
Na... gal ir gali nacionalizmo sistemoje save atskleisti - jeigu esi nacis!
;D

Tegul nacionalistai atsikrato visokiu racistu, neonaciu, davatku ir pan. meslo. Tik tuomet kalba save kaip apie progresa ir pan.