Pagal mane praktika tai ir įrodo. Nekalbant apie kitus, bet apie save. Vieną kartą buvo atėjęs tikrai sunkus metas, jau ryžausi išdundėti užsienin tarnauti, bet sušvietė (laiku dar) - gerai, padibsiu pvz. šaltkalviu, pinigo šiek tiek turėsiu, bet kaip su mano ambicijom, su mano misija šiame gyvenime? Ir nutariau, kad jei išvažiuosiu, tai pinigo šiek tiek gausiu, bet prarasiu neįkainuojamą laiką, t. y. tą laiką, kurį skirčiau savo augimui, ir augimui toje srityje, kurioje aš trokštu tobulėti. Kol kas nesigailiu, net džiaugiuosiu, kad galutiniame variante pasirinkau tai, kuo dabar ir užsiimu.

Tu durna???

Na, taip mes jusu laukiam (nors vitiniai gyventojai (pvz. anglai) nelaukia, nes jie jau jumis sotus (pvz. aiminejat darbus)) - reikia dar didesnes armijos is Europos provinciju dirbti dvigubai daugiau ir dvigubai pigiau pacius purviniausius darbus + likti kaip "second calss..."!
Kodel sitaip? Gal todel, kad.... jeigu nesugebi tureti savo valstybes (t.y. savo namu), tai tenka uz tai moketi (t.y. buti tarnaite svetimuose namuose).

Jei valdzia gali, tai joja ant kupros. Ir ne tik taip Lietuvoje, bet ir vakaruose taip butu. Taciau vakaruose to nera, nes valdzia to padaryti negali - studentai neleidzia. Ji ju bijo. Studentai yra jauni, energingi ir karstakosiai kaip jauni zmones. Todel valdzia ju bijo ir negal ju isnaudoti.
Deja, bet Lietuvoje yra kitaip - valdzia gali ir isnaudoja. O gaila. Tad galima padaryti isvada, ka patys studentau kalti, nes... 'jeigu tyli, tai viskas ok?'???

"Tomui".

Jeigu žiūrėtume tik į konkretų žmogų, tai mano požiūris tikrai būtų skirtstymas į juodą ir baltą. Bet negebančių kurtis nuošimtis jau paliudija tos valstybės vietą Pasaulinėje erdvėje. Tai pirma. Antra yra tai, kad jei jau mes nenorim nieko kurti, tas kas tada sukurs tas laukiamas vietas? Praplėsti iki beprotybės valstybės aparatą? Mokėti už visuomenei naudingus darbus, tipo grioviakasių, akmens iš vietos į vietą nešiotojų ir pan.? Daugiau rezervų valstybėje, kurioje niekas nieko nekuria (na, tai yra labai mažu nuošimčiu lyginant su Vakarų praktika) aš nematau. Praktiškai nėra nė gamybos, nė mokslinių tyrimų institutų, žemės ūkyje tvyro visiškas ūkininkų pasidavimas (Bsltarusijoje, Lenkijoje ūkiai klęsti, pas mus gi mat neapsimoka nieko auginti, nors kas nori, matau pilna pasiturinčių ūkininkų, kuriems galima pavydėti net mums, miestiečiams)., paslaugų sritis yra pasyvi (matytumėt kaip turkai bando iš kiekvieno š... vašką lipdyti...).

Negi neaišku, kad ne kiekvienas geba sukurti darbo vietas? O jeigu negeba, tai nereiškia, kad nenori ar nemoka dirbti. Jūsų "juoda-balta" požiūris pernelyg siauras.

"Tomui". Pvz. valstybės tarnautojo pareigos taip pat gerbtinos, bet juk reikia žinoti, kad kaip priimama į darbus toje aplinkoje. Kaip bebūtų, panašų darbą kaip funkcionieriaus galima gauti ir privataus sektoriaus erdvėje.

"Tomui" sako: "Nori pasakyt, kad seimo nariai ar teisėjai ir panašūs darbą sukuria o ne gauna? O gal ir valstybės tarnautojai darbą sukuria?".

A, tai jūs apie seimo nario, teisėjo darbus, etc. kalbėjot? Užuojauta, jei neturit reikiamų "švogerių". Aš kalbėjau apie sąžiningą, dorą darbą, aukščiau paminėtos profesijos taip pat gali būti doros, bet kol kas ne pas mus. Sistema, jei suprantate...

Ką čia peizi? Nori pasakyt, kad seimo nariai ar teisėjai ir panašūs darbą sukuria o ne gauna? O gal ir valstybės tarnautojai darbą sukuria? Jie nebent savo giminaičiams darbo vietą valstybės tarnyboj sukuria. Taigi galvok iš naujo.

Be to, kaip bebūtų, bet nedaug iš mūsiškių yra savo sričių pasaulinės žvaigždės (neskaitant kašio). Paprastai visi dar sovietinės mokyklos arba savo pasiekimus siekę išimtinai kitose šalyse, t. y. išeiviai, kaip M. Gimbutienė ir pan.