Svajonė išsipildė – neslepia džiaugsmo garsios Vitgenšteinų giminės palikuonis kunigaikštis Aleksandras, apžiūrinėdamas Verkių rūmų menes, kuriose devynioliktojo ir dvidešimtojo amžių sandūroje šeimininkavo garsioji Vitgenšteinų giminė, šio vyro seneliai ir proseneliai.
„Tai fantastiškas malonumas. Fantastiškas džiaugsmas ir labai didelė privilegija man būti čia. Verkiai nuo pat gimimo buvo mano mintyse ir širdyje. Namuose, kuriuose augau, buvo didžiulis paveikslas su Verkių atvaizdu. Kaskart, kai pro jį praeidavau, atsidusdavau ir pagalvodavau: aš turiu ten patekti", - sako jis.
Tyrinėtoja šiuos dokumentus rado šiemet vasarį Vakarų Vokietijos Koblenco archyve - jame Vitgenšeitnų fondas, kuris saugo apie pusantro tūkstančio bylų, susijusių su šia garsia gimine ir jos istorija. Moteris sako atradusi įdomybių, susijusių su Verkiais, siekiančių gerokai senesnius laikus nei juos valdė Vitgenšteinai.Pasak jos, Lietuvai šie dokumentai ypač svarbūs.
„Kad įsivaizduotume, kaip atrodė tais laikais Verkiai, reikia žinoti, kad Vitgenšteinams kaip Radvilaitės kraitis buvo atitekę daugiau kaip šimtas dvarų Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje. Iš tų dvarų labai daug dalykų atsidūrę Vokietijoje. Ir ten saugomi, ir dabar galima džiaugtis tuo, kad kopijos tų daiktų grįžta į Lietuvą", - teigia Romas Pakalnis, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovas.
O pasitraukė Vitgenšteinai iš Lietuvos dvidešimtojo amžiaus pradžioje, stiprėjant Rusijos imperijai. Išpardavę nekilnojamąjį turtą jie pasitraukė į Vokietiją. Mat tuo metu ne rusų kilmės didikams Lietuvoje, kaip sako istorikai, buvo ne pyragai, tad teko trauktis į Vakarus.
