Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
jeigu tiesa yra tai, kad Balsas.lt savininkas yra ryžas kagėbistas, tai nenustebino šis užsakytas rašinėlis. Dar ne to jame bus apie Prezidente, valdančią koaliciją. Prisiminkime ir palyginkime straipsnių antraštes apie seimūnų pirkinius : kokios aprašinėjančios valdančios koalicijos ir kaip švelniai rašo apie socdemų pirkinius. Aišku, kas juos nupirkęs ir kam jie paskirti tarnauti, už ką ir su kuo kovoti.
Keistas straipsnis-lyginti Brazauską su Landsbergiu.
Prezidente, matomai, jau kazkam ,,uzmyne" ant nesveiko protelio. Landsbergio perspejimas, kad gali buti nunuodyta, dabar dar ir sis straipsnis, sakykium atsitiktinumas. Gal Ji PER ANKSTI PASPAUDE ta ,,mygtuka", kad nedelsiant buvo susirupinta jos saugumu ir iskraipyti svetimu valstybiu vadovu teigiami komentarai. JI pries nieka neprivalo atsiskaitineti, jeigu daro ,,juoda" darba, kad maza valstybe isliktu.
straipsnis - tipiskas uzsakomasis aplojimas. Geda Balsui, jog tokie sapaliojimai patenka i eteri po jusu stogu!
Kas del Karate, baltas dirza gali nesioti kas nori, jis nieko nereiskia, tai tik kaip pantis kimono susiristi. Tad nepaistykit, kad girdi "nebutu spejusi gauti net balto dirzo"! Dar karta geda pasidavusiems zurnaliugoms!
Kas del Karate, baltas dirza gali nesioti kas nori, jis nieko nereiskia, tai tik kaip pantis kimono susiristi. Tad nepaistykit, kad girdi "nebutu spejusi gauti net balto dirzo"! Dar karta geda pasidavusiems zurnaliugoms!
,,Sanrvarkos ji nepakeis ir noredama, vagiu is valstybiniu strukturu neisgaudys, ziopliu neismokys". Pirmiausia reikia susimastyti, kam naudingas toks straipsnis? Perfrazavus straipsni ir komentarus persasi mintys, tai kam buvo reikalingas ,,Baltijos kelia" ir i kokias rankas tauta atidave savo ateiti? KAAM?!-saujalei nieksu! Is Prezidentes tikimasi sia klaida istaisyti, tikrai tai nelengva. Kitaip tauta isnyks ansciau nei prognozuojama. O Lietuva tikrai turi saziningu, issilavinusiu ir padoriu zmoniu.
negerai.Kada lietuviams buvo gerai.Kai tik ką nors apšmežia.P)agaliau supraskim,kad atsirado žmogus ir nori padaryti Lietuvai gero. Mūsų pareiga paremti, padėti, o ne kapstyti kas kažkur buvo. ar nebuvo.Žurnalistai, nebūkit nugvėšusių bobų ruja ,nepulkit, taip šlykščiai, nes jūs tik kenkiat.Ar maža lietuvai kliuvo kančios per tokius politikierius kurie buvo lig šiol.Leiskit pasirodyti dabar naujai prezidentei , o jau kai nusidės ji , tada karkit visus šunis.Bet prieš tai pasižiūrėkit i save - ar tikri angelai esat.Gal jūsų pareiga vienyti liaudį, telkti , o ne purvais drabstytis.Juk neturit nei juodų nei geltonų diržų, ir matę tesat tik tą diržą, kuriuo tėvai vanojo.Bet nedaug to protelio teįkrėtė, jei esat tokio kiauliško lygio.
Gal ir gerai kam musu isrinktoji "Gelezine ledi" su dirzu - reikiamu metu visada apsigins nuo valdanciosios daugumos :))
tiek Lietuvoj privisę slaptų tarnybų, bet niekaip negaunama svarbi info apie asmenis. Ar tai kandidatus į prezidentus, ar ministrus, ar stambius valstybinius užpirkimus. Tik šmeišto lygmens pareiškimai ir tiek... ar laikas dabar skelbti apie finansinius nusikaltimo tyrimus ir jų pasitvirtinimą? Reikia ne tik nušalinti "prisidirbusius" vadovukus, bet ir bausti juos su tais, kurie privalėjo "iššniukštinėti" tuos reikalus ir asmenis iki būtinų smulkmenų ir pan.
Apgailetino tustumo straipnis. Tikrai vertas Balsas.lt svetaines.
Sampunas durniams be galvu.
Sampunas durniams be galvu.
Būsimai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei, vos atsidūrusiai šiame poste, teks atsakyti į daugelį nemalonių klausimų, ir ne vien apie partinėje mokykloje įgytą išsilavinimą, ar apie tai, kaip ją protegavo Lietuvos korupcijos tėvai Vytautas Landsbergis ar Algirdas Brazauskas.
Jai teks aiškinti ir dėl savo vaidmens AB „Lietuvos kuras“ privatizavimo istorijoje. Kaip žinia, ši bendrovė 1999 m. pabaigoje buvo už vieną litą parduotą tariamai Olandijos bendrovei „Kopske“. Po kelių mėnesių paaiškėjo, kad „Lietuvos kurą“, suklastojęs minėtos Olandijos kompanijos prezidento įgaliojimą, įsigijo senas recidyvistas, Kaune už grupinį nepilnametės išžaginimą teistas Izraelio pilietis Meiras Klabinas. Tam pačiam M.Klabinui prezidentas A.Brazauskas 1996 m. už keliasdešimt tūkstančių dolerių kyšį suteikė Lietuvos pilietybę išimties tvarka.
Už litą įsigytą „Lietuvos kuro“ turtą M.Klabinas su savo sėbrais mikliai išpardavė, o valstybei beliko tik dengti daugiau nei 50 mln. Litų „Lietuvos kuro“ skolas tai pačiai valstybei. Nors 2000 m. Pradžioje laikraščiai rašė, kad „Lietuvos kurą“ įsigijo sukčius, tačiau tai nesutrukdė tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui ir Finansų viceministrei Daliai Grybauskaitei pervesti iš valstybės biudžeto į sukčių kontroliuojamo „Lietuvos kuro“ sąskaitą dar 18 mln. Litų tariamos valstybės skolos.
Laisvas laikraštis“ gavo dokumentus, įrodančius, kad 1999 m. pabaigoje Finansų viceministrė Dalia Grybauskaitė buvo asmeniškai atsakinga už valstybės suteiktų „Lietuvos kurui“ paskolų gražinimą. Tuo metu Lietuvos Respublika buvo garantavusi už „Lietuvos kurui“ suteiktas užsienio subjektų 9,2 mln. eurų ir 324 tūkst. dolerių paskolas. D.Grybauskaite savo rašte nurodė, kad reikia atidėti skolų valstybei mokėjimą iki 2015 m. Ir įpareigoti įkeisti Finansų ministerijai ilgalaikį turtą, kad būtų užtikrintos valstybės skolų gražinimas.
Savo rašte Valstybinei užsienio paskolų komisijai D.Grybauskaitė rašė, kad pagal 1999 m. Rugsėjo 30 d. ataskaitą „Lietuvos kuro“ turto vertė yra 184 mln. Litų, o skolos – net 144 mln. Litų, todėl turto ir skolų santykis yra 1,28. „Kadangi bendrovėje apie 40 proc. turto sudaro komercinėje veikloje nedalyvaujantis, neefektyvus turtas, yra žemas ilgalaikio turto išnaudojimo koeficientas, kuris lygus – 0,88“, - rašė D.Grybauskaitė.
Nors Finansų ministre savo rašte pripažįsta, kad „Lietuvos kuras“ 1999 m. gruodžio 20 d. buvo skolingas valstybei 7,6 mln. Eurų, tačiau ji nieko nepadarė, kad po kelių mėnesių Vyriausybė į ‚Lietuvos kuro“ sąskaitas pervestų dar 18,8 mln. Litų.
Negana to, kad D.Grybauskaitės parašas yra ant Hipotekos lakšto, kuriuo „Lietuvos kuras“ už skolas valstybei įkeitė savo dalį turto, tačiau geriausiose vietose esančias degalines M.Klabinas sugebėjo atskirti ir jas atskirai parduoti. Kodėl D.Grybauskaitė nepasirūpino, kad už skolas būtų įkeistas vertingiausias ir likvidus ‚Lietuvos kuro“ turtas, o ne „keli garažai“, klausimas dar liko neatsakytas. Po to, kai M.Klabinas įkeitė D.Grybauskaitei menkavertes ir provincijoje esančias degalines, M.Klabinas geriausias degalines perpardavė kitai savo įmonei ir taip sugebėjo išvengti kreditorės - D.Grybauskaitės atstovaujamos valstybės pretenzijų.
Seimo Antikorupcijos komisija 2002 m. paprašė generalinį prokurorą įvertinti 1999 m. valstybei nuosavybės teise priklausančių AB "Lietuvos kuras" akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, jos vykdymo kontrolę, ištirti įmonės veiklą po privatizavimo, įmonei nenaudingų sandorių sudarymą, bankroto aplinkybes, įvertinti bankroto priežastis, patikrinti, ar degalinių valdymo (operatoriaus) sutartis su UAB "Baltic Petroleum" neprieštarauja privatizavimo sutarčiai, taip pat pateikė kitus pasiūlymus.
Komisijos įtarimai pasitvirtino. Gautose Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus išvadose minima, kad privatizavimo sutartimi nebuvo nustatytas investicijų grafikas ir tokiu būdu faktiškai pirkėjas atleistas nuo savalaikio investavimo ir baudų mokėjimo. Bankroto bylos iškėlimą AB "Lietuvos kuras" įtakojo ir dvi paminėtinos AB "Lietuvos kuras" 2001 m. sudarytos sutartys. 2001-03-15 degalinių valdymo (operatoriaus) sutartimi (kuri pagal turinį laikytina turto nuomos sutartimi) su UAB "Baltic Petroleum" pažeisti privatizavimo sutarties reikalavimai, nes perduoti degalinių "Lietuvos kuras" negalėjo be Valstybės turto fondo sutikimo. Sutartis sudaryta "Lietuvos kurui" nenaudingomis sąlygomis, neužtikrinti jo turtiniai interesai. Kadangi K.Stragys ir M.Klabin buvo abiejų įmonių ("Lietuvos kuras" ir "Baltic Petroleum") valdybos nariai, derybos dėl sutarties sudarymo iš abiejų šalių faktiškai vyko tarp tų pačių asmenų ir galima daryti prielaidą, kad buvo siekiama vieno bendrai suplanuoto intereso. 2001-03-01 paskolos sutartis su "Rosh Credit International s.ah." dėl 649 tūkst. JAV dolerių yra aiškiai nenaudinga "Lietuvos kurui", abejotinas jo galėjimas vykdyti įsipareigojimą sumokėti 0,5 mln. JAV dolerių baudą. "Rosh Credit International s.ah." 2001-04-01 perdavė reikalavimo teisę UAB "Baltic Petroleum", kuri 2001-04-19 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl nurodytų aplinkybių darytina prielaida, kad minėta nepalankia paskolos sutartimi ir skubotu reikalavimo teisės perleidimu, tų pačių asmenų dalyvavimu sandoriuose iš abiejų šalių galėjo būti paruošta programa dėl bendrovės bankrutavimo, tačiau tai turėtų nustatyti tardymas ir visos šios aplinkybės turi būti ištirtos baudžiamojoje
Jai teks aiškinti ir dėl savo vaidmens AB „Lietuvos kuras“ privatizavimo istorijoje. Kaip žinia, ši bendrovė 1999 m. pabaigoje buvo už vieną litą parduotą tariamai Olandijos bendrovei „Kopske“. Po kelių mėnesių paaiškėjo, kad „Lietuvos kurą“, suklastojęs minėtos Olandijos kompanijos prezidento įgaliojimą, įsigijo senas recidyvistas, Kaune už grupinį nepilnametės išžaginimą teistas Izraelio pilietis Meiras Klabinas. Tam pačiam M.Klabinui prezidentas A.Brazauskas 1996 m. už keliasdešimt tūkstančių dolerių kyšį suteikė Lietuvos pilietybę išimties tvarka.
Už litą įsigytą „Lietuvos kuro“ turtą M.Klabinas su savo sėbrais mikliai išpardavė, o valstybei beliko tik dengti daugiau nei 50 mln. Litų „Lietuvos kuro“ skolas tai pačiai valstybei. Nors 2000 m. Pradžioje laikraščiai rašė, kad „Lietuvos kurą“ įsigijo sukčius, tačiau tai nesutrukdė tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui ir Finansų viceministrei Daliai Grybauskaitei pervesti iš valstybės biudžeto į sukčių kontroliuojamo „Lietuvos kuro“ sąskaitą dar 18 mln. Litų tariamos valstybės skolos.
Laisvas laikraštis“ gavo dokumentus, įrodančius, kad 1999 m. pabaigoje Finansų viceministrė Dalia Grybauskaitė buvo asmeniškai atsakinga už valstybės suteiktų „Lietuvos kurui“ paskolų gražinimą. Tuo metu Lietuvos Respublika buvo garantavusi už „Lietuvos kurui“ suteiktas užsienio subjektų 9,2 mln. eurų ir 324 tūkst. dolerių paskolas. D.Grybauskaite savo rašte nurodė, kad reikia atidėti skolų valstybei mokėjimą iki 2015 m. Ir įpareigoti įkeisti Finansų ministerijai ilgalaikį turtą, kad būtų užtikrintos valstybės skolų gražinimas.
Savo rašte Valstybinei užsienio paskolų komisijai D.Grybauskaitė rašė, kad pagal 1999 m. Rugsėjo 30 d. ataskaitą „Lietuvos kuro“ turto vertė yra 184 mln. Litų, o skolos – net 144 mln. Litų, todėl turto ir skolų santykis yra 1,28. „Kadangi bendrovėje apie 40 proc. turto sudaro komercinėje veikloje nedalyvaujantis, neefektyvus turtas, yra žemas ilgalaikio turto išnaudojimo koeficientas, kuris lygus – 0,88“, - rašė D.Grybauskaitė.
Nors Finansų ministre savo rašte pripažįsta, kad „Lietuvos kuras“ 1999 m. gruodžio 20 d. buvo skolingas valstybei 7,6 mln. Eurų, tačiau ji nieko nepadarė, kad po kelių mėnesių Vyriausybė į ‚Lietuvos kuro“ sąskaitas pervestų dar 18,8 mln. Litų.
Negana to, kad D.Grybauskaitės parašas yra ant Hipotekos lakšto, kuriuo „Lietuvos kuras“ už skolas valstybei įkeitė savo dalį turto, tačiau geriausiose vietose esančias degalines M.Klabinas sugebėjo atskirti ir jas atskirai parduoti. Kodėl D.Grybauskaitė nepasirūpino, kad už skolas būtų įkeistas vertingiausias ir likvidus ‚Lietuvos kuro“ turtas, o ne „keli garažai“, klausimas dar liko neatsakytas. Po to, kai M.Klabinas įkeitė D.Grybauskaitei menkavertes ir provincijoje esančias degalines, M.Klabinas geriausias degalines perpardavė kitai savo įmonei ir taip sugebėjo išvengti kreditorės - D.Grybauskaitės atstovaujamos valstybės pretenzijų.
Seimo Antikorupcijos komisija 2002 m. paprašė generalinį prokurorą įvertinti 1999 m. valstybei nuosavybės teise priklausančių AB "Lietuvos kuras" akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, jos vykdymo kontrolę, ištirti įmonės veiklą po privatizavimo, įmonei nenaudingų sandorių sudarymą, bankroto aplinkybes, įvertinti bankroto priežastis, patikrinti, ar degalinių valdymo (operatoriaus) sutartis su UAB "Baltic Petroleum" neprieštarauja privatizavimo sutarčiai, taip pat pateikė kitus pasiūlymus.
Komisijos įtarimai pasitvirtino. Gautose Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus išvadose minima, kad privatizavimo sutartimi nebuvo nustatytas investicijų grafikas ir tokiu būdu faktiškai pirkėjas atleistas nuo savalaikio investavimo ir baudų mokėjimo. Bankroto bylos iškėlimą AB "Lietuvos kuras" įtakojo ir dvi paminėtinos AB "Lietuvos kuras" 2001 m. sudarytos sutartys. 2001-03-15 degalinių valdymo (operatoriaus) sutartimi (kuri pagal turinį laikytina turto nuomos sutartimi) su UAB "Baltic Petroleum" pažeisti privatizavimo sutarties reikalavimai, nes perduoti degalinių "Lietuvos kuras" negalėjo be Valstybės turto fondo sutikimo. Sutartis sudaryta "Lietuvos kurui" nenaudingomis sąlygomis, neužtikrinti jo turtiniai interesai. Kadangi K.Stragys ir M.Klabin buvo abiejų įmonių ("Lietuvos kuras" ir "Baltic Petroleum") valdybos nariai, derybos dėl sutarties sudarymo iš abiejų šalių faktiškai vyko tarp tų pačių asmenų ir galima daryti prielaidą, kad buvo siekiama vieno bendrai suplanuoto intereso. 2001-03-01 paskolos sutartis su "Rosh Credit International s.ah." dėl 649 tūkst. JAV dolerių yra aiškiai nenaudinga "Lietuvos kurui", abejotinas jo galėjimas vykdyti įsipareigojimą sumokėti 0,5 mln. JAV dolerių baudą. "Rosh Credit International s.ah." 2001-04-01 perdavė reikalavimo teisę UAB "Baltic Petroleum", kuri 2001-04-19 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl nurodytų aplinkybių darytina prielaida, kad minėta nepalankia paskolos sutartimi ir skubotu reikalavimo teisės perleidimu, tų pačių asmenų dalyvavimu sandoriuose iš abiejų šalių galėjo būti paruošta programa dėl bendrovės bankrutavimo, tačiau tai turėtų nustatyti tardymas ir visos šios aplinkybės turi būti ištirtos baudžiamojoje
Išsispyrusi iš gėlėtų šlepečių, Lietuva apsivynios juodu diržu