Sergamumas gripu intensyvėja, todėl ir toliau svarbu kruopščiai laikytis higienos taisyklių: plauti rankas, jei nėra galimybės nusiplauti – jas dezinfekuoti; vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas; laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo – prisidengti burną ir nosį vienkartine servetėle. Pajutus į peršalimą panašius simptomus, rekomenduojama likti namuose ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Ragina dėvėti kaukes, kur sunku išlaikyti atstumą
Slaugant sergantį asmenį ar lankantis žmonių susibūrimo vietose, kur negalima išlaikyti saugaus atstumo, rekomenduojama dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius. Atkreipiame dėmesį, kad asmens sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigos, atsižvelgdamos į turimą infrastruktūrą bei išteklius, gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, susijusius su pacientų srautų valdymu, asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, pacientų lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimu ir kt.
Primename, kad nuo gripo ir nuo COVID-19 ligos itin rekomenduojama skiepytis rizikos grupėms priklausantiems asmenims, kadangi jiems yra didesnė tikimybė susirgti, atsidurti ligoninėje ir turėti ligos komplikacijų. Skiepytis nuo gripo ir nuo COVID-19 ligos galima vieno vizito pas gydytoją metu. 2024 m. sausio 22 d. duomenimis, nuo rugsėjo mėn. sezoninio gripo vakcina pasiskiepijo 215 359 asmenys. Nuo spalio 5 d. COVID-19 vakcina pasiskiepijo 53 025 asmenys.
Dar dvi mirtys: vienas asmuo tebuvo virš 40 metų amžiaus
Mažiausias sergamumo rodiklis 4-ąją šių metų savaitę registruotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis pasiektas 21 savivaldybėje (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Prieš savaitę tokių savivaldybių buvo trigubai mažiau – septynios. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.
Primenama, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlo skelbti epidemiją.
4-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 135 asmenys: 85 vaikai (0–17 m.), 8 asmenys priklausantys 18–64 m. amžiaus grupei ir 42 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi 8 asmenys, iš kurių 3 vaikai.
Užregistruoti dar du mirties nuo gripo atvejai. Asmenys priklausė 40–49 m. ir 70–79 m. amžiaus grupei, nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo. Šį gripo sezoną iš viso užregistruoti 8 mirties nuo gripo atvejai. Praeitą (2022–2023 m.) sezoną tuo pačiu laikotarpiu buvo registruota 13 mirties nuo gripo atvejų (iš viso 21 mirties atvejis).
Gripas nurungė kitus virusus
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 3-iąją šių metų savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 92 ėminiai, iš kurių 68-uose buvo aptiktas A tipo gripo virusas, 1-ame – B tipo gripo virusas, 4-uose – respiracinis sincitinis virusas (RSV).
Europos respiracinių virusų priežiūros tinklo (ERVISS) duomenimis, iki 2024 m. sausio 21 d. sezoninis gripas cirkuliuoja intensyviau nei COVID-19 ir RSV. Iki 2023 m. 49-osios savaitės ES ir EEE šalyse sergamumas COVID-19 liga didėjo, o vėliau – mažėjo. Daugiausia sirgo 65 metų ir vyresni asmenys. RSV aktyvumas pradėjo augti maždaug nuo gripo sezono pradžios (2023 m. 41-ąją savaitę), o 50-ąją savaitę pasiekė aukščiausią lygį. RSV daugiausia sirgo 0–4 metų amžiaus vaikai. Nuo praėjusių metų pabaigos (2023 m. 50-osios savaitės) prasidėjo sezoninio gripo pakilimas. Sunkiomis gripo formomis daugiausia sirgo 15 m. ir vyresni asmenys.
