Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Lenkijos sostinės Varšuvos Šopeno oro uoste lenkų pareigūnai sulaikė 32-ejų Juodkalnijos pilietį. Lietuvos prokurorai jo atžvilgiu išdavė Europos arešto orderį dėl to, kad vyras nuo 2023 metų galimai rinko ir Kinijos žvalgybai perdavinėjo informaciją apie Lietuvą.
Dabar mūsų šalies pareigūnai laukia, kol Lenkijos pusė baigs teisines procedūras ir perduos įtariamą šnipą Lietuvai. Žinia iš prokurorų paskelbta tada, kai premjerė pakartojo, kad dėl Taivaniečių atstovybės ir buvusios Vyriausybės vertybinės užsienio politikos pašlijusius Lietuvos ir Kinijos santykius reiktų taisyti.
„Mano pozicija nesikeičia. Tą, ką sakiau, tai tų žodžių ir laikausi. Tikrai manau, kad praeityje buvo padaryta klaida. Mes pasakėm, kad mes esame atviri įvairiem pasiūlymam tiek iš Kinijos, tiek iš Taivano pusės“, – minėjo Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.
Ką, kur ir kaip juodkalnietis šnipinėjo ir kokią informaciją kinams perdavė – prokurorai neatskleidžia. „TV3 Žinių“ kalbinti ekspertai sako, kad net ir gerokai pašlijus Lietuvos ir Kinijos santykiams, Kinija susidomėjimo Lietuva neprarado.
„Kiniją paprastai domina tam tikri svarbūs verslo infrastruktūros objektai ar procesai, bet čia tenka spėlioti, nes neaišku, kas iš tikro buvo taikinys“, – aiškino informacinio karo tyrėjas Nerijus Maliukevičius.
„Mes dažnai įsivaizduojame, kad mes esame Kinijai neįdomūs. Mes Kinijai įdomūs, visų pirma, kaip Europos Sąjungos dalis. Antras dalykas – mes įdomūs dėl tų santykių su Kinija, kuriuos Kinija nutraukė iš esmės. Tai mes Kinijai esame labai įdomūs pačiomis įvairiausiom prasmėmis“, – pasakojo analitikas Marius Laurinavičius.
Dažniausiai šnipai atrodo niekuo dėti
Kinijai šnipinėjusio juodkalniečio istorija rodo, kad priešiškų Lietuvai valstybių veikimas tampa sudėtingesnis, į jį įtraukiami iš pažiūros niekuo dėti žmonės: pavyzdžiui, Juodkalnija, kurios pilietis sulaikytas Lenkijoje, yra NATO narė ir kandidatė į Europos Sąjungą.
„Žvalgybos naudoja pačias įvairiausias priemones ir, liaudiškai tariant, mėto pėdas, kad būtų sunkiau tą jų veiklą susekti“, – kalbėjo M. Laurinavičius.
„Ne tiktai tas mastas tampa labiau tarptautinis tokio piktavalio veikimo, bet ir bendradarbiavimas tampa tarptautinis. Matome, kad paskutiniai sulaikymai yra kontržvalgybos institucijų bendradarbiavimo pavyzdžiai“, – sakė N. Maliukevičius.
„Mes kariaujame, deja. Taip, raketos, bombos nekrenta, bet mes kariaujame. Ir visa tai, ką daro Rusija ir Kinija, yra skirta tam, kad mažų mažiausiai mus susilpninti, o galutinis tikslas yra ir pavergti“, – aiškino M. Laurinavičius.
Dažniausiai šnipinėjimo istorijos dažniausiai baigiasi nepasiekusios viešosios erdvės, tačiau valstybių žvalgybos šnipinėjimą, informacijos rinkimą praktikuoja dažnai. Ekspertų vertinimu, dabar viešąją erdvę užplūstanti informacija apie šnipus tik parodo politikams, kad atkurti diplomatinius santykius su Baltarusia ar Kinija sunkiai įmanoma.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.


