Tokia sutartis šių metų sausio 31-ąją Taline buvo pasirašyta siekiant, kad europinės vėžės geležinkelių transporto infrastruktūra Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose būtų užbaigta iki 2025 metų, tam būtų numatyta Europos Sąjungos bei nacionalinė finansinė parama.
Susitarimą dėl geležinkelių jungties „Rail Baltica“ plėtros pasirašė Estijos, Latvijos ir Lietuvos Vyriausybės.
Jam įgyvendinti - „Rail Baltica“ užbaigti valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikis iki 2025 metų gali būti nuo 58,9 mln. eurų iki 774 mln. eurų ar net 995 mln. eurų, jeigu nuo 2021 metų ES paramos intensyvumas siektų 65 proc., o bendrasis finansavimas būtų užtikrinamas iš nacionalinių lėšų arba ES skirtų tik 55 proc. reikalingų lėšų.
Nutiesus „Rail Baltica“ geležinkelį nuo Kauno iki Talino, kurio ilgis bus 700 kilometrų, kelionė iš Vilniaus į Taliną truks 4 val. 28 min., o iki Rygos - 2 val. 28 min. Viso projekto įgyvendinimas kainuos apie 5,8 mlrd. eurų. Projektą numatoma pabaigti iki 2026 metų.
„Rail Baltica“ kaštų ir naudos analizės atnaujinimą atlikusi bendrovė „Ernst&Young Baltic“ šių metų pavasarį paskelbė, kad socialinė projekto nauda sieks 16,266 mlrd. eurų, o įskaičiavus 4,048 mlrd. eurų siekiančias finansines išlaidas, grynoji nauda bus 12,178 mlrd. eurų.
