Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Iki nelaimėlio, įlūžusio Gėlužės ežere, bėgo ugniagesys gelbėtojas. Ledas labai plonas, tad likusius metrus jam teko šliaužti. Skęstančiojo pagalbos prašymo negirdėti tik todėl, kad čia situacija suvaidinta. Ugniagesiai gelbėtojai surengtose pratybose tobulino įgūdžius.
Vėstant orams ir vandens telkiniams traukiantis ledu, daugėja ir ieškančių aštresnių pojūčių, o kartu daugėja ir nelaimių ant ledo. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadas skaičiuoja – tik ką prasidėję metai jau nusinešė dviejų žmonių gyvybes. Ir kartais žmonės ne visai atsakingai vaikšto plonu ledu.
„Populiarėjanti tokia idėja, naudojant transporto priemonę keturračius, išbandyti ledo storį. Ir kaip čia neprisiminus prieš kelias dienas Kauno rajone įvykusios tragedijos, kai su keturračiu važiavę du asmenys įlūžo į ledą, ir vieno po šiai dienai dar ieškome, neradome“, – pasakojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla.
Per 5 metus – daugiau nei 200 pranešimų apie skęstančiuosius
Kitas galvos skausmas ugniagesiams gelbėtojams – žvejai. Per penkerius metus gauta apie 200 pranešimų dėl skęstančiųjų. Per dvidešimt metų antirekordas pasiektas 2022-aisiais. Tada po ledu amžiams paniro net 15 žmonių, kai paprastai visais kitais metais nuskęsdavo perpus mažiau.
„Net yra tekę mūsų praktikoje išgelbėti žmogų nuo ledo, kuris pats prisipažįsta, kad aš žinojau, kad yra pavojinga, kad galiu įlūžti, bet vis tiek tą dariau“, – teigė ugniagesių gelbėtojų atstovas Giedrius Ruočkus.
Daugiau kaip 20 metų žmones gelbėjantis ir kūnus iš vandens traukiantis Alvydas sako, kai kurios istorijos išties stebina ir turėtų priversti žmones susimąstyti. Pats savo atmintyje nešiojasi vieną, itin įstrigusią.
„Kiek prisimenu, tėtė įlūžo. Ir sūnus pričiuožinėjo gelbėti. Ir tas įlūžo. Be parankinių priemonių aplink neradom nieko tokio, ir abu nuskendo. Abu sušalo ir nuskendo. Teko traukti tokią šeimos tragediją“, – pasakojo ugniagesys gelbėtojas Alvydas Berlinskas.
Ugniagesė gelbėtoja Greta gyvybe rizikuoja dažnai. Sako norėtų, kad aštrių pojūčių mėgėjai tai įvertintų ir prieš lipdami ant plono ledo pagalvotų ne tik apie save, bet ir apie tuos, kam tenka juos gelbėti. Nors prisipažįsta – per daug pati baimės gelbėdama nejaučia.
„Mane priešingai veikia, aš nusiraminus jaučiuosi. Nes aš žinau, kad tai pareiga ar pašaukimas“, – tikino ugniagesių gelbėtojų atstovė Greta Pauliučenko.
Tiesa, ne visi rizikuoja. Netoli Vilkaviškio, ant Kastinės upelio ramiai įsikūręs žvejys sako nerizikuojantis, kai ledas storesnis, tik tuomet lipa ant jo:
„Nejaučiu malonumo įlūžti. Nerizikuoju, aš neeinu ant plono ledo.“
Kada galima lipti ant ledo?
Gelbėtojai žeria patarimų tiems, kas dar tik ruošiasi išmėginti ledo stiprumą.
Gelbėtojai įspėja, kad ledo storis turėtų būti ne mažesnis nei 7 centimetrai, jeigu einame po vieną. Jeigu einame visa grupe, ledo storis turėtų būti 12 centimetrų.
O jeigu jau ištiko nelaimė, tai kiekvienas turėtų žinoti, ką daryti. Pirmiausia, svarbu laiku informuoti pagalbos tarnybas, tiksliai nurodyti įvykio koordinates.
„Ir vertėtų apsižvalgyti, kokias parankines priemones mes turime. Keli svarbūs momentai, kaip padidinti savo plotą į ledą ir neįlūžti pačiam, ir kaip išlaikyti atstumą priartėjus prie eketės. Kad turėčiau daiktą, kurį galėčiau paduoti įsikibti. Jeigu nukentėjęs sąmoningas“, – teigė ugniagesių gelbėtojų atstovas Giedrius Ruočkus.
Tam tiks ir automobiliuose esantys vilkimo lynai, šalikai, virvės, kopėčios, tiktų net ir paprasčiausia šaka. Ir jokiu būdu negalima stotis priartėjus prie eketės. Ir tuomet nelaimėliui reikėtų ištiesti daiktą, kurį turime pasiruošę jį gelbėti.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
