Sprendimą sušvelninti N. Venckienei kardomąją priemonę teisėjų kolegija motyvavo tuo, kad kaltinamajai intensyvi priežiūra taikoma jau beveik pusę metų, ir per tą laiką teismas nėra gavęs jokių pranešimų, kad N. Venckienė būtų pažeidusi šios kardomosios priemonės sąlygas, rašoma pranešime spaudai.
Kaip jau skelbta, N. Venckienė kaltinama padariusi keturias nusikalstamas veikas, iš kurių trys yra nesunkūs nusikaltimai, viena – baudžiamasis nusižengimas. Iki sulaikymo ji šešerius metus gyveno JAV, kur išvyko jau žinodama apie prieš ją pradėtą baudžiamąjį procesą. Tokiais savo veiksmais, teismo įsitikinimu, ji vengė šio baudžiamojo proceso.
Todėl teismas mano, kad ir toliau yra svarbu užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese bei netrukdomą šios bylos išnagrinėjimą. Teismo nuomone, registracija policijoje kartu su kitomis N. Venckienei skirtomis kardomosiomis priemonėmis – 10 tūkst. eurų užstatu ir asmens dokumentų paėmimu gali padėti įgyvendinti šiuos tikslus.
Kaltinamajai papildomai išaiškinta, kad ji privalo tinkamai vykdyti skirtą įpareigojimą, šaukiama atvykti į Panevėžio apygardos teismą ir dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
Teismas taip pat įspėjo N. Venckienę, kad pažeidus šį įpareigojimą, jai gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė.
Panevėžio apygardos teismo nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį atmetė buvusios teisėjos advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl šio gegužės 18 dienos sprendimo. Teismas nusprendė, kad tąsyk intensyvi priežiūra buvo taikyta proporcingai ir skirta pagrįstai.
Baudžiamojoje byloje N. Venckienei yra pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei. Dėl Lietuvos ir JAV teisės sistemos skirtumų po kaltinamosios perdavimo Lietuvai iš 13 planuotų pateikti įtarimų liko keturi. N. Venckienė kaltinimus neigia ir vadina politiškai motyvuotais.
N. Venckienė buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių dalyvių.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.
Jis kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.
Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.
N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta įsikišus pareigūnams.
N. Venckienė tvirtina nenaudojusi smurto per 2012-ųjų gegužės įvykius, kai vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai L. Stankūnaitei. Smurtas, N. Venckienės nuomone, naudotas tiek prieš ją, tiek prieš L. Stankūnaitės dukrą.
