Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Politikai svarstė kokių naujų atmintinų dienų įtraukti į įstatymą. Prieš pavasario sesiją gimė dvi idėjos. Vienas iš siūlymų būtų kovo 20-ąją paminėti Žemės dieną, o kovo 23 dieną naują – Socialinio draudimo dieną. Tokį siūlymą pateikė socialinės apsaugos ir darbo ministrė socialdemokratė Jūratė Zailskienė.
„Kartu ir su „Sodros“ darbuotojais kalbėjome, kad būtų labai gera proga kalbėti apie tos sistemos, kuri veikia 100 metų, pliusus, gal kažkokius patobulinimo variantus, apskritai kalbėti, kaip svarbu žmonėms solidariai mokėti mokesčius“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
„Socialinio draudimo darbuotojai, kurių yra tikrai labai daug, jie galės minėti savo profesinę šventę ne pasislėpę, bet oficialiai“, – kalbėjo J. Zailskienė.
Ką mano gyventojai?
„Visi, kas socialinį draudimą – kam reikia pašalpų, tas jas ir gauna. O kam ten dar populiarinti šitas dienas, man tai nesuvokiama.“
„Jeigu tai veda link kažkokių, nežinau, žinių ar įdomių renginių link, tai gal nieko tokio.“
„Tikrai nemanau, kad yra poreikis dar labiau įtraukinėti dar daugiau dienų. Geriau minėti tas, kurias jau turim.“
O kitas siūlymas: lapkričio 1-ąją paminėjus Visų Šventųjų dieną, lapkričio 2-ąją – Vėlines, lapkričio 3-ąją – tiesa, darbuose – paminėti šventojo Huberto – medžiotojų dieną. Toks siūlymas – iš Seimo narės socialdemokratės Ilonos Gelažnikienės.
„Aš pati nesu medžiotoja, bet esu laukinės gyvūnijos, miškų mylėtoja, bet taip jau gyvenimas padarė ar atsitiko, kad turiu daug medžiotojų pažįstamų. Norime pagerbti ne patį medžioklės kultą, bet mes norime pagerbti esančias tradicijas ir tai, kad mes mylime gamtą, tuo pačiu medžiotojai rūpinasi“, – sakė Seimo narė, socialdemokratė Ilona Gelažnikienė.
„Medžiotojų – tai išvis juokingai skamba, taigi ne viduramžiai jau yra“, – minėjo gyventojas
„Jeigu tai kažkam labai tai svarbu ir niekam tai neturi neigiamos įtakos kitai pusei, tai gal gali likti“, – aiškino vyras.
„Medžiotojų diena – jeigu man ji nėra susijusi su mano gyvenimu, tai turbūt nelabai ir kreipsi dėmesį“, – svarstė mergina.
Atmintinų dienų vis daugėja
Atmintinos dienos yra tos, kurios svarbios valstybei, bet ne tokios svarbios, kad būtų nedarbo. Įstatymas dėl atmintinų dienų buvo priimtas 1997 metais, jame buvo 23 datos ir 25 progos. Po beveik 30 metų įstatymas išsiplėtė iki 99 datų ir 119 progų.
„Iš tiesų tai yra sausra, suprantate, – ir idėjinė, ir ideologinė“, – minėjo politinės komunikacijos tyrėjas Linas Kontrimas.
Dėl minėtos politinės sausros per beveik 30 metų įstatyme kone lygų statusą įgavo, pavyzdžiui, Laisvės gynėjų diena ir Vyno kultūros diena.
„Mums užtektų dešimt, penkių, sakyčiau, atmintinų dienų, kurios yra tikrai susijusios su egzistenciniais mūsų dalykais, visa kita palikite patiems žmonėms. Medžiotojai patys moka pašvęsti“, – pasakojo L. Kontrimas.
„O ar tai labai trukdo jums gyvenime, jeigu viena profesija paminės savo dieną, jeigu kita profesija paminės. Aš tai manau, kad čia tikrai netrukdo vienas kitam“, – sakė J. Zailskienė.
„Ir draugų, ir bičiulių, ir kavos diena, ir vos ne šaldytuvo kartais diena, tai aš tikiuosi tokių dienų atmintinų dienų sąraše nebus, įstatyme, bet mes juk prisigalvojame visokiausių, ir šita diena nepamaišys“, – aiškino I. Gelažnikienė.
„Nu pamirškite tą kalendorių. Va štai – gimstamumas mažas, demografinė situacija tragiška. Siūlykite sprendimus. Nors vieną girdėjome? Ne“, – piktinosi L. Kontrimas.
„Šitas klausimas tikrai nenumenkina visų kitų darbų“, – tvirtino J. Zailskienė.
„Šita diena yra tiesiog neskaudi. O tai, kas reikalauja daug diskusijų, kur yra rimtas klausimas, mes iš tikrųjų dirbame“, – pasakojo I. Gelažnikienė.
„Jeigu tą darbą nuoširdžiai žmonės dirbtų, šiandien politiko reputacija nebūtų tokia. Tai atmintinos dienos tą reputaciją tik dar labiau ją griauna“, – sakė L. Kontrimas.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
