Lietuviai mokosi ilgiau ir sunkiau, nei suomiai
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas sako, kad mokslo metus ketinama ilginti remiantis kitų šalių patirtimi. Ypač akcentuojama Suomija. Tačiau nepaisant ilgesnių mokslo metų, toje šalyje vaikai mokosi trumpiau ir lengviau.
„Pas mus per metus mokomasi 1400 valandų. Tuo metu Suomijoje šis skaičius yra vos 600. Suomijoje ilgesni mokslo metai, bet daug trumpesnė mokslo diena. Ten vaikai turi 4-5 pamokas su ilgomis pertraukomis, o pietų pertrauka – ilgesnė nei valanda. Tuo metu pas mus pertraukos trumpos, per dieną vyresnių klasių mokiniai turi ir 8-9 pamokas. Iš tiesų yra perkrauti tiek mokiniai, tiek mokytojai“, – sako E. Jesinas.
Jis sako pažįstantis matematikos mokytoją, kuris išvyko į Suomiją pasipraktikuoti ir palygino mokymosi krūvį. „Paaiškėjo, kad jo įdirbis Lietuvoje per metus atitinka Suomijoje per trejus metus padaromą darbą. Tai mes mokomės tris kartus intensyviau, nei suomiai“, – sako pašnekovas.E. Jesino teigimu, Lietuvos moksleiviai žiniomis lenkia ir britų, amerikiečių vaikus.
Į mokyklą važiuoja kaip baudžiavos laikais
E. Jesino teigimu, mūsų mokyklose krūvis didžiulis, o vaikai dažnai persidirba. Tačiau dar blogiau yra tai, kad nesuteikiamos normalios sąlygos mokymuisi. Valgyklose – prastas maistas, patalpos prastai šildomos, o vaikų kelionė į mokyklą iš viso primena baudžiavos laikus.
„Kaimuose mokiniai į mokyklą važiuoja tuo pačiu autobusiuku. Jei vieni baigia pamokas anksčiau, laukia keletą valandų, kol baigsis pamokos visiems. Vaikai autobuso laukia ne tik stotelėse, jie kartais turi stovėti tiesiog pakelėse. Per lietų, per sniegą, stovi susigūžę. Po pamokų geriausiu atveju būna namie apie 5 valandą vakare. O išvežami labai anksti, kartais keliasi anksčiau, kaip 6 valandą ryto“, – pasakoja E. Jesinas.
Jo teigimu, kaimų ir miestelių mokyklų uždarymas dar labiau blogina padėtį. „Toje pačioje Suomijoje, Norvegijoje mokslas vyksta pagal vaiko gyvenamąją vietą. Mokytojai net dėl 2-3 mokinių keliauja į mokyklas ir juos moko. Ten pirmoje vietoje – vaikas, o ne lėšų taupymas. Norvegai į tai ėmė orientuotis, pajutę neigiamas pasekmes. Pripratę prie tų kelionių vaikai paskui renkasi išvykti iš savo gyvenviečių. Kaip tu gali gyventi ten, kur net negali gauti išsilavinimo? Mokykla turi būti šalia mokinio. Tačiau pas mus į tai nekreipiamas dėmesys. Imamasi kažkokių neaiškių reformų, o tikros problemos paliekamos“, – piktinasi E. Jesinas.
Nauja valdžia – nauja reforma
E. Jesino teigimu, sprendimas ilginti mokslo metus neparemtas jokiais tyrimais ir jokia logika. „Tiesiog ateina nauja Vyriausybė ir imasi daryti naują švietimo reformą. Jokio tęstinumo nėra, jokiais tyrimais nesiremiama. Tik pasenusia ir menkai išanalizuota kitų šalių patirtimi. Neįsigilinama, ko reikia mūsų šalies vaikams, kokia yra mūsų specifika. Jau prieš keletą metų norėta ilginti mokslo metus. Tačiau tuomet profesinė sąjunga įtikino valdžią, kad tai neatitinka mūsų vaikų poreikių ir mūsų situacijos“, – sako profesinės sąjungos pirmininkas.
Kol kas neaiškios detalės, kaip turėtų būti ilginami mokslo metai. E. Jesinas sako, kad nepakeitus ugdymo plano to daryti negalima. Tačiau nesibaigus mokslo metams, negalima keisti paties plano. „Tai kaip tai atsilieps pamokų skaičiui? Niekaip. Kiek buvo pamokų, tiek ir bus. Ką veiks mokiniai ir mokytojai tas papildomas dvi savaites? Jei čia tikslas tik mechaniškai mokslo metus pailginti, tai tikrai neverta to daryti“, – įsitikinęs E. Jesinas.
Egzaminų tvarkaraštyje laukia chaosas
Vilniaus švietimo profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė taip pat laikosi nuomonės, kad ilginti mokslo metų neverta. „Su šituo susiję labai daug problemų. Pirmoji – egzaminų tvarkaraštis dvyliktokams. Prailginus dviems savaitėms mokslo metus, egzaminų tvarkaraštyje turėsime visišką chaosą. Kitas dalykas, kokios mūsų mokymo programos? Gal visų pirma reikėtų jas peržiūrėti. Tikrai ne viskas, ko mokome vaikus, jiems bus reikalinga gyvenime. Programas peržiūrėjus ir priartinus jas prie gyvenimo, nereikėtų ir mokslo metų ilginti, ir krūvis sumažėtų. Bėda, kad dabar labai daug mokome kalti mintinai. Tos iškaltos žinios dažnai jokios naudos neduoda. Žadame ilginti mokslo metus, nors iš tiesų reikėtų pirma sutvarkyti programą“, – teigia R. Osipavičiūtė.
Siekia, kad vaikai nebesitrintų gatvėse
Savo ruožtu istorijos mokytoja ekspertė Jūratė Litvinaitė mano, kad ilginti mokslo metus yra geras sprendimas. Esą tai padarius, vaikai mažiau šlaistytųsi gatvėse.
„Mokykla šiandien turi atlikti ir socialinę funkciją. Statistika rodo, kad didžiajai daliai šeimų reikia pagalbos. Ekonominė situacija dažnai verčia tėvus dirbti net po 12 valandų per dieną arba jiems reikia toliau vykti į darbo vietą. Taigi tėvai negali ilgai būti su vaikais, vaikai lieka vieni, šlaistosi gatvėje arba neaišku kur. Mokykla tuo metu yra įstaiga, kuri gali pasiūlyti veiklos ir užsiėmimų. Šiuo atveju reikia galvoti ne tiek apie savo profesijos komfortą, bet apie esamą Lietuvos situaciją. Vaikai turi turėti erdvę, kurioje galėtų būti. Turiu galvoje ne tik ilgiau prieš vasaros atostogas, bet net prailginti ir mokyklos veikimą. Pavyzdžiui, žinau vieną privačią mokyklą, kuri pradeda darbą 7:30 ryte ir baigia 17:30 vakare, kad tėvai, važiuodami į darbą, galėtų vaiką palikti erdvėje, kur jis mokosi, bendrauja, įgyja socialinių įgūdžių ir taip toliau. Vakare po darbo jie vaiką pasiima. Juk mokykla yra ta institucija, kuri gali organizuoti išvykas į muziejus, teatrus, parodas ir taip toliau, ir taip užimti vaikus. Kuo ilgiau bus vaikai kryptingai užimti, tuo bus geriau. Ir tėvams, ir visuomenei, ir vaikams“, – sako mokytoja.
