Paklausti, kas efektyviausiai galėtų tvarkyti su ekonomikos krizės padariniais, 27 proc. įvardija ES, 17 proc. - Tarptautinį valiutos fondą ir tik 10 proc. - Lietuvos Vyriausybę, rodo Eurobarometro atliktas tyrimas.
Didžiausią nerimą Lietuvos piliečiams, kaip ir daugumai visos Europos Sąjungos (ES) gyventojų, kelia nedarbas (53 proc., +39 proc. punktai), ekonominė padėtis (48 proc., +12 proc. punktų) ir mokesčiai (22 proc., +10 proc. punktų). Savo ruožtu infliacija, anksčiau nuolat minima kaip viena svarbiausių problemų, šiandien nekelia jokios baimės Lietuvos gyventojams.
Tai parodė standartinis Eurobarometro tyrimo, atlikto "TNS Opinion & Social", pavasario visuomenės nuomonės tyrimo nacionalinė ataskaita, ketvirtadienį pristatyta Europos Komisijos atstovybėje surengtoje spaudos konferencijoje.
Skirtingai negu lietuviai, ES piliečiai yra žymiai labiau sunerimę dėl imigracijos, aplinkos ir terorizmo.
Nepaisant pesimistinių nuotaikų (ypač darbo rinkoje), net 52 proc. teigiamai vertina namų ūkio finansų padėtį ir mano, kad ateinantys metai bus geresni (18 proc., 2008 m. rudenį - tik 10 proc.). Paklausti, kas efektyviausiai galėtų tvarkyti su ekonomikos krizės padariniais, 27 proc. įvardija ES, 17 proc. - Tarptautinį valiutos fondą ir tik 10 proc. - Lietuvos Vyriausybę. Tai atspindi bendrą visų europiečių nuomonę, kurie nori patikėti globalios krizės sprendimą tarptautinėms organizacijoms.
Panašiai kaip ir europiečiai, lietuviai mano, kad parama mažoms įmonėms (41 proc.), parama bedarbiams (26 proc.) ir investicijos į energetiką (26 proc.) yra tinkamiausios priemonės įveikti krizę.
Beveik septyni iš dešimties apklaustųjų Lietuvoje svarbiausiu finansiniu namų ūkio prioritetu laiko sąskaitų apmokėjimą, penki iš dešimties - santaupas. Per dvejus pastaruosius metus Lietuvoje smarkiai krito užtikrintumas pensijų ateitimi - nuo 43 proc. iki 23 proc., kai ES vidurkis liko beveik nepakitęs - 39 proc.
Palyginti su 2008-ųjų rudeniu, manančiųjų, kad ekonominė padėtis Lietuvoje yra gera, sumažėjo beveik perpus - nuo 15 iki 8 proc. Kaimyninėje Latvijoje gerai padėtį vertino tik 2 proc., Estijoje - 20 proc. piliečių, o ES vidurkis sumažėjo nuo 29 iki 20 proc.
Ypatingą nerimą Lietuvos gyventojams kelia blogėjanti situacija darbo rinkoje - rudenį 21 proc. respondentų manė, kad darbo rinkoje susiklosčiusi situacija yra gera, šiandien optimistais išlieka septynis kartus mažiau - vos 3 proc. , Latvijoje - 2 proc., o Estijoje - 8 proc. gyventojų. Palyginimui, 2007 m. rudenį net 31 proc. Lietuvos piliečių gerai vertino ekonominę situaciją, o net 50 proc. Lietuvos gyventojų teigiamai pasisakė apie padėtį darbo rinkoje.
Net 74 proc. Lietuvos gyventojų labai optimistiškai vertina ES ateitį po 20 metų. Jų nuomone, tam, kad ateityje Europos Sąjunga būtų stipresnė, labiausiai reikėtų pabrėžti ekonominius, energetinius ir socialinius klausimus, kovą su nusikalstamumu, o mažiausio dėmesio nusipelno kultūros politika, Europos gynybos politika, moksliniai tyrimai.
Ketvirtadienį Europos Komisijos atstovybėje įvykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyta 2009 m. pavasario visuomenės nuomonės tyrimo nacionalinė ataskaita.
Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai ir toliau lieka vienais didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalininkų - net 71 proc. mano (2 proc. punktais daugiau nei 2008 m. rudenį), kad ES narystė naudinga šaliai ir šia prasme nedaug atsilieka nuo didžiausių euroentuziastų - slovakų (80 proc.), airių, estų, ir danų.
Lietuvos gyventojams Europos Sąjunga visų pirma reiškia laisvę keliauti, studijuoti ir dirbti kitose ES šalyse, o Europos tapatybė remiasi dviem kertiniais elementais: aukštu socialinės apsaugos lygiu ir demokratijos vertybėmis. Socialinės gerovės valstybės idėja kaip europietiškos tapatybės išraiška lietuviams yra labiausiai būdinga visoje ES; net Švedijoje jį kaip svarbų elementą įvardijo mažiau žmonių (vos 44 proc.).
