Gyvenimas be asmens dokumentų nepatogus, ribojantis galimybes, tačiau jokio dokumento neturinčių piliečių vis dar atsiranda.
Uždelsusieji ar nepasirūpinusieji susitvarkyti laiku asmens dokumentų dabar susiduria su problemomis – tai ir užtrunka, ir nemenkai kainuoja. Nepaisant to, tiek šalyje, tiek Panevėžio apskrityje dar yra gyventojų, kuriems per daugelį metų taip ir neprireikė asmens dokumento.
Nepigi, bet būtinybė
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus viršininkė Bronislava Pliavgienė sako, kad retsykiais atsiranda žmonių, daug metų gyvenančių Lietuvoje, bet neturinčių dokumentų. Tai asmenys, kurie arba niekada neturėjo paso ar asmens tapatybės kortelės, arba turi nebegaliojantį buvusios TSRS piliečio pasą. Paprastai tai būna gyventojai, gimę apie 1950 metus ir kuriems dėl įvairiausių priežasčių iki šiol taip ir neprireikė asmens dokumentų.
Dažniausiai tokie asmenys išaiškinami policijos pareigūnams juos sulaikius valkataujančius. Apie kai kuriuos sužinoma šiems patekus į gydymo įstaigas ar juos suranda seniūnai. „Gyvena kaimuose, uždarbiauja pas žmones ir iki šiol neprireikė jokių dokumentų“, – sako B. Pliavgienė.
Tokie gyventojai neturi ne tik dokumentų, bet ir asmens kodo, vadinasi, ir jokio teisinio statuso, jiems nesuteikiamos jokios socialinės garantijos.
Tokių žinomų Migracijos skyriui asmenų Panevėžio apskrityje yra penki. Jiems arba bandoma tvarkyti dokumentus, arba jie jau pateikti.
Sudėtingiausia šioje situacijoje yra su lėšomis: visas šis dokumentų gavimo procesas kainuoja nemenkus pinigus, o jų paprastai tokie asmenys neturi.
Pasak B. Pliavgienės, prašančiajam asmens tapatybės kortelės ar paso tokiais atvejais būtina išspręsti pilietybės klausimą. Tačiau prie prašymo toks asmuo turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o jo jis neturi. Tad iš pradžių jam turi būti išduotas leidimas gyventi Lietuvoje. Toks asmuo prilyginamas užsieniečiui. Tik tuomet galima prašyti atkurti Lietuvos pilietybę.
Aplaidumas kerta per kišenę
Dar viena grupė žmonių be dokumentų – jaunuoliai (daugiausia gimę 1985–1989 metais), kurie 16 metų nesikreipė dėl asmens tapatybės kortelės ar paso gavimo. Tokių asmenų šiuo metu apskrityje yra septyni.
Migracijos skyriaus viršininkės B. Pliavgienės teigimu, dėl to atsakingi laiku vaikų dokumentais nepasirūpinę tėvai.
„Keista, kai ateina 28 metų žmogus ir jam iki tol neprisireikė asmens dokumento. Dabar ir sulaukę šešiolikos metų daug nepilnamečių jau būna turėję ne vieną asmens tapatybės kortelę ar pasą“, – stebisi viršininkė.
Pastebėta, kad tokie jaunuoliai paprastai būna nebaigę mokyklos, kilę iš nepasiturinčių, daugiavaikių šeimų, gyvena vienkiemiuose. Migracijos skyrius bendradarbiauja ir su savivaldybių švietimo skyriais, teikiama informacija mokykloms. Pasitaiko atvejų, kad prieš brandos egzaminus atsiranda aštuoniolikmečių, kuriems reikia laikyti egzaminus, o dokumentų neturi.
B. Pliavgienė pažymi, kad tokiems asmenims nuo pernai balandžio gerokai sudėtingiau susitvarkyti reikiamus dokumentus, o kartu ir brangiau. Pasak jos, anksčiau sprendžiant dokumentų išdavimo tokiais atvejais klausimus, buvo žiūrima kiek atlaidžiau. Jei žmogus lietuvių kilmės, dokumentai buvo iš karto tvarkomi ir nebuvo griežtai reikalaujama turėti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Dabar galioja jau kita procedūra – reikia atkurti pilietybę. Tai yra gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Už dokumentų tvarkymą jiems reikia pakloti 150 litų, už leidimą – dar 100 litų. Pilietybės atkūrimas kainuoja 142 litus.
B. Pliavgienės teigimu, šiuo metu asmenys iki 18 metų už pasirinktą dokumentą moka pusę kainos, tai yra už tapatybės kortelę – 15, už pasą – 75 litus.
„Tai nėra didelė suma“, – viršininkė kalba, kad geriau laiku susitvarkyti dokumentus.
Jei jaunuoliai gyvena socialiai remtinoje šeimoje, tuomet dokumentai išduodami nemokamai, tačiau anksčiau minėtų išlaidų niekas nekompensuoja.
Populiarūs abu
Šiuo metu tarp gyventojų populiarūs abu asmens dokumentai – tiek asmens tapatybės kortelė, tiek pasas. Pasak B. Pliavgienės, kai kortelė buvo privaloma ir kainavo 80 litų, visi norėjo pasų ir pyko, kodėl reikia ir kortelės. Dabar, kai kortelė atpigusi, o pasas pabrangęs ir galima rinktis, kurį dokumentą turėti, suaugę žmonės paprastai renkasi abu dokumentus. Asmens tapatybės kortelė ne vienam reikalinga dėl populiarėjančio elektroninio parašo, o pasas – keliaujant į šalis, kuriose reikia vizų. Vaikams mieliau imami pasai. Socialiai remtini asmenys, kuriems dokumentai keičiami nemokamai, dažniausiai pasirenka abu dokumentus, o pagyvenę žmonės paprastai pasirenka asmens tapatybės kortelę.
Per tris šių metų mėnesius apskrityje išduoti 3 044 pasai ir 4 173 asmens tapatybės kortelės, iš jų Panevėžio mieste ir rajone pasų išduota 2 141, kortelių – 2 309. Pernai per visus metus kortelių buvo išduota – 20 718, pasų – 13 417, iš jų Panevėžio mieste ir rajone kortelių – 11 230, pasų – 9 058.
B. Pliavgienės teigimu, dabar dokumentų išdavimas labai paprastas – rezervuoti atvykimo laiką galima internetu arba telefonu. Skyriuje galima jau atsiskaityti už dokumentus grynaisiais arba banko kortelėmis. Nuotraukos gaminamos vietoje dar nuo 2009 metų. Tik tie asmenys, kurie nešioja akinius ir nori, kad nuotraukoje būtų su jais, turi kreiptis į fotografus. Skyriaus turima aparatūra nenuima atspindžių nuo stiklų.
Daiva SAVICKIENĖ
